Tomui. Pritariu ir pridedu:tikrų partizanų auką.

pagarba partizanams ir kovojusiems uz Lietuvos laisvę. Bet teigti, kad vyko karas tarp dviejų valstybių yra netikslu. Partizanai atstovavo ne jau kelis metus neegzistuojančiai valstybei, o tautos grupei, kuri atsisakė paklusti antrajai Sovietų okupacijai. Jeigu Lietuvos valstybė nesugebėjo ginklu pasipriešinti 1940 metais (dėl ypatingo okupacijos-aneksijos būdo), tuo labiau ji negalėjo priešintis ir po karo (nes jos nebuvo!). Kas gi partizanams suteikė teisę atstovauti neegzistuojančią valstybę? Lietuvių pabėgėliai Vokietijoje? Pabėgęs prezidentas? Be to ir Vakaruose partizanai nebuvo pripažinti kaip valstybės atstovais. Taigi, atsiprašau, bet valstybės pasipriešinimo argumentas skamba neįtikinamai. Bet tai nereiškia, kad turėtumėm pamiršti jų auką.

Asile,mano kaimynė,kurią net šiandien buvau sutikęs,pasakojo.

"tikram lietuvui", isgamai, kurio netgi sunpalaikis , savartyne besiknaisiojantis, gedytusi:

pasiskaityk katorgininku atsiminimus. apie kokias algas tremtiniams tu cia pasakoji? vergais jie tuose kolukiuose buvo. blogiau, nei naciu koncentracijos stovyklose. kita vertus, kur ten naciams, nevykeliams mokiniams komunistu, iki savo mokytoju ziaurumo.

ir is kur to komunistinio meslo tiek Lietuvoj?

II KARO METAIS LIETUVOJE VYKO KOVA SU FAŠISTAIS. PO KARO DAUG JŲ PATRAUKĖ Į MIŠKUS. NEGI ŠITO PONAS NAINYS NEŽINO IR NORI, KAD JIEMS BŪTŲ PAMINKLAS?

eiketu daugiau argumentu, maziau - padsebeselisku svaiciojimu...

Iš tų miškinių Lietuvai nebuvo jokios naudos:1.jie nevadavo Lietuvos;2.nevadavo tremtin vežamų.Banditai žudė gyventojus,kurių sąrašai spausdinami laikraštyje Opozicija. Miškiniai neturėjo teisės ką nors teisti,nes buvo patys neteisėti. TIKRIEJI PARTIZANAI{kaip sakiau gal tik 1% miškinių},kurių buvo gal tik 2000,kovoti už Lietuvos laisvę,galima sakyti,tik ruošėsi,nes,nesugebėję sukurti visaliaudinio pasipriešinimo,buvo tiesiog išgaudyti. Tai patvirtina iškilus Partizanas Justinas Lelešius{Grafas},kuris rašė:"mes{partizanai}pralaimėjome,nes visuomenės dauguma -varguomenė,{kuri prie tarybų gavo normalų gyvenimą,kurio neturėjo prie Smetonos} mūsų nepalaikė".

Aš.Antrasis Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis buvo ištremtas į Sibirą. Ir ten jo sugebėjimai buvo įvertinti:JIS TEN VADOVAVO KOLŪKIUI,SAVO TERITORIJA DIDESNIAM NEI LIETUVA.Kaimynė tremtinė pasakojo: kada atėjo išvežti, jai buvo 18 metų. Ji taip nusiminė,kad nieko nenorėjo{jokių daiktų}imti su savim. Tai ruseliai jai patarė - sako imkit šiltus rūbus,nes ten šalta,pasiimkit lašinių,nes tai padės ištverti šaltį. Ten ji vadovavo gyvulių fermai,uždirbdavo po 1000 rublių per mėn. Pats išvežimas iš Lietuvos kaip ir blogai,ypač tų atžvilgiu,kurie iš ten nebegrįžo. Bet tie,kurie iš ten grįžo,pasistatė namus tarybiniais metais.O ir Lietuva,nes banditai neteko palaikymo,kada jų draugai buvo išvežti,ir buvo išgaudyti,atsikvėpė ir pradėjo gyventi,augti,statytis.

Dzūkui.SMETONA SAVO VALDŽIĄ PERDAVĖ MERKIUI,o tas - Paleckiui.Smetona savo valdžios neperdavė miškiniams. Vadinasi miškiniai NETURĖJO TEISĖS VERSTI GYVENTOJŲ GYVENTI PAGAL JŲ NURODYMUS.Tuo labjau,kad iš tų miškinių tik 1 %tebuvo laisvės kovotojai,o absoliuti dauguma - banditai.

Man penkiasdešimt septyni metai. Buvo pusė metų, kai išvežė į Sibirą. Praėjus daugeliui metų mama pasakojo, kad naktį įsibrovė lietuviai su šautuvais, liepė keltis ir į sunkvežimį. Mama dėkojo dviem jauniems rusų kareivėliams, kurie padėjo sukrauti čemodanus, išnešė sukrovė į karinį sunkvežimį, o lietuviai strybai stovėjo ir juokėsi.Gal būt tai vienintelis atvejis Lietuvoje, bet taip pasakojo mama.