JAV ir Iranui vėl surėmus pečiais dėl Hormuzo sąsiaurio, tai iškart atsispindėjo ir Lietuvos degalinėse. Štai TV3 Žinios užfiksavo, kad Palangoje vairuotojams už litrą dyzelino gali tekti susimokėti beveik 2 eurus (1,97 euro už litrą), o panašios kainos vyrauja ir sostinėje.
Tai sukėlė ir rimtą gyventojų pasipiktinimą socialiniuose tinkluose.
„Iš kur tie 2 eurai, jeigu nafta kainuoja apie 80 dolerių už barelį. Kai buvo dyzelinas 2 eurai, tada nafta kainavo apie 110 dolerių“, – po TV3 reportažu piktinosi vienas gyventojas.
„Kaina Lietuvoje šokinėja pagal kažkieno įgeidžius, kitaip paaiškinti negalima“, – antrino kitas.
„Su kainom žaidžia kaip nori degalinės“, – piktinosi ir kita gyventoja.
Naftos kainos išaugo, tačiau piko meto pasiekti neturėtų
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad besitęsiant Irano ir JAV konfliktui šiuo metu naftos kainų tolimesnis augimas yra įmanomas.
Visgi ekonomistas pažymi, jog tam įtakos turi ir tai, jog pastaruoju metu naftos kaina buvo nukritusi iki labai žemo lygio, kuris šio mėnesio pradžioje siekė ir 71 dolerį už barelį.
Anot, A. Izgorodino, tam didelės įtakos turėjo ne tik faktiniai duomenys, tačiau ir lūkesčiai, kad sparčiai didės laivų srautas, vykstantis per Hormuzo sąsiaurį.
„Manau, kad įmanomas tam tikras naftos kainos augimas, bet neskubėčiau panikuoti ir sakyti, kad vėl nafta kainuos 100 dolerių už barelį. Manau, kad gali būti, kad apatinė kaina bus apie 80-85 doleriai, tai stipriai daugiau nei 70 dolerių, bet ir stipriai mažiau negu buvo piko metu – apie 116 dolerių už barelį“, – aiškino „Citadele“ banko ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, naftos kainos augimą lemia ne tik konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacija, bet ir tai, jog dalis investuotojų, dėl anksčiau atpigusios naftos, sugrįžo į energetikos sektorių, dėl ko į šį suplaukė daug pinigų.
Tuo metu „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas antrina, kad atsižvelgiant į situaciją ne tik Artimuosiuose Rytuose bet ir Rusijoje, naftos kainos, anot jo, išlieka gana žemos.
Ž. Maurico teigimu, tai nulėmė ir centrinių bankų, išskyrus Europos centrinį banką, sprendimas nekelti palūkanų, dėl ko nedidelė išlieka ir infliacija. „Luminor“ banko ekonomistas sako, kad įtakos turi ir didėjanti naftos pasiūla bei sumažėjusi paklausa pasaulyje.
„Kinijoje, pavyzdžiui, ji (paklausa – aut. past.) nebeauga, netgi yra mažėjanti šiek tiek, taip pat kitose šalyse. Tai, ko gero, mes esame įžengę į ilgalaikį periodą, kuomet naftos pasiūlos ir paklausos balansas išsikreips būtent tokiu būdu“, – sako Ž. Mauricas.
„Galėjo būti ženkliai blogiau negu, kad yra dabar, aišku, galėtų būti ir šiek tiek geriau, nes jeigu būtų visiškai sąsiauris atsivėręs, jau buvo kalbama apie didelį pasiūlos augimą ir apie naftos kainas, kurios siektų 50-60 dolerių, kas mums būtų džiugu, nes tai labai stipriai paveiktų neigiamai Rusijos biudžeto pajamas. Bet apie 80 dolerių už barelį kaina irgi nėra labai didelė“, – kalbėjo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas.
Tiesa, A. Izgorodinas linkęs manyti, jog nors šiuo metu tarp JAV ir Irano vyko apsikeitimai smūgiais, tačiau į didesnį konfliktą jis išaugti neturėtų.
„Ir viena, ir kita pusė turi nemažai argumentų pabaigti karą. JAV yra vis arčiau rinkimų ir Trumpui reikia, kad energetika kainuotų pigiai. Iranas taip pat ne visą laiką gali naudoti Hormuzo kortą, kadangi rinka vis labiau apeidinėja Hormuzą. Tai, kitaip sakant, kuo labiau Iranas eskaluos, tuo ateityje priklausomybė nuo Hormuzo sąsiaurio bus mažesnė“, – sako ekonomistas.
Energetikos sektoriuje situacija geresnė nei buvo baiminamasi
Tuo metu kalbėdamas apie karo Irane poveikį kitiems sektoriams, A. Izgorodinas sako, jog didesnių pokyčių infliacijos rodikliuose šiuo metu nėra matoma, tačiau jis taip pat priduria, jog turi praeiti nemažai laiko tam, kad Lietuvos infliacija pradėtų reaguoti į energetikos kainų augimą.
„Lyginant su praeitais metais pabrango kuras, pabrangusios komunalinės paslaugos, bet kituose segmentuose, kaip maistas, buitinė elektronika, mediena, baldai, namų apyvoka – to efekto nesimato. Bet, aišku, jeigu būtų dar viena eskalacija ir matytume dar vieną naftos kainų augimą, tai faktas, kad įmonės nebegalės nedidinti kainų“, – komentavo A. Izgorodinas.
Tuo metu Ž. Mauricas sako, kad šiuo metu gamtinių dujų ir elektros ateities sandoriai sufleruoja, jog energetikos sektoriuje finansų rinkos didelio kainų šuolio nesitiki.
„Buvo daugiau baimių šį pavasarį, prasidėjus konfliktui, kad galimai Europoje šią žiemą turėsime gamtinių dujų kainų šuolį. Bet kaip tik atsinaujino duomenys 2026 m. žiemai ir kaina siekia 50 eurų už megavatvalandę. Iš esmės, kaina yra beveik identiška esamai kainai“, – sako Ž. Mauricas.
Tiesa, A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad jei energetikos kainos pasaulyje išaugtų, tai turėtų rimtų pasekmių ir Lietuvai.
„Jei energetika būtų labai brangi apie pusę metų, tai metinė infliacija Lietuvoje siektų apie 9 proc. , jei kainos būtų aukštos 9 mėnesius, Lietuvos infliacija siektų 11 proc., jei energetika liktų brangi 12 mėnesių, infliacija siektų 14 proc. Bet čia turi praeiti nemažai laiko, kol Lietuvos infliacija tikrai pradėtų labai stipriai reaguoti į energetikos kainų augimą“, – sako A. Izgorodinas.
Savo ruožtu Ž. Mauricas atkreipia dėmesį ir į elektros kainas, kurios, pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra mažesnės nei Vokietijoje.
„Lietuva apskritai labai gerai atrodo, nes liepos mėnesį beveik 90 proc. pasigaminome savo elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių ir taip pat didmeninė elektros kaina yra mažesnė nei Vokietijoje vasaros laikotarpiu. Mūsų infliaciją nemaža dalimi didina padidėjusi šildymo kaina dėl lengvatinio mokesčio panaikinimo. Jeigu nebūtų panaikinta, tai kokio nors didelio šuolio energetinių išteklių kainoje nematytume“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
