Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Už jų priėmimą balsavo 70 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė.
Pagal įstatymą, pirmojoje studijų pakopoje ir vientisosiose studijose skiriami trys studijų pasiekimų lygmenys: slenkstinis, tipinis ir puikus.
Gerai besimokančiu laikomas studentas, „neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį“.
Tokių studentų studijas finansuos valstybė. Jų mokymosi rezultatai bus peržiūrimi kasmet.
Tikslūs apibrėžimai
Pagal priimtą apibrėžimą, puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris žino naujausius studijų krypties šaltinius ir gali generuoti, plėtoti naujas idėjas, geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas, netipines studijuojamos krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas. Jis taip pat turėtų mokėti savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti studijuojamos krypties duomenis ir jais remdamasis priimti sprendimus, gebėti logiškai perteikti informaciją ir pan.
Puikaus lygmens studentu bus laikomas tas, kuris už keturis penktadalis studijuojamų dalykų sulauks puikaus įvertinimo, o kiti dalykai galės būti ne žemesnio kaip tipinio lygmens.
Tipiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus, gali pagrįsti esminius studijuojamos krypties pasiekimus, geba taikyti žinias spręsdamas standartines studijuojamos krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas, gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti studijuojamos krypties duomenis, moka perteikti įprastinę studijuojamos krypties informaciją.
Į tipinį lygmenį pateks tie, kurių ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai dalykų įvertinimų bus tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio.
Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris žino svarbiausias savo studijų krypties teorijas ir principus, geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas studijuojamos krypties problemas, gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant studijuojamos krypties duomenis, geba perteikti pagrindinę studijuojamos krypties informaciją, turi savarankiško mokymosi gebėjimų.
Šiam lygmeniui bus priskiriami studentai, atsiskaitę už visus dalykus, bet kurių studijų pasiekimai nesieks tipinio lygmens.
Naują studentų vertinimo sistemą pristatęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas yra pavadinęs revoliucinga. Ji keičia šiuo metu galiojančią vertinimo sistemą balais.
Gerai besimokančio studento apibrėžimo Seime ieškota ne vienus metus. Ankstesnius parlamentarų sprendimus yra sukritikavęs Konstitucinis Teismas, vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
