ziauru darosi..

Įdomu būtų sužinoti, kiek kainuoja Energetikos ministerijos išlaikymas.Kiek žinau buvo kalbama, kad ši ministerija buvo sukurta mažinant kitų ministerijų finansavimą.

Džiugu, kad opozicijos atstovai Tvarkiečiai tokie ryžtingi šiuo klausimu. Tačiau, kaip bebūtų gaila, netikiu, kad valdantieji nušalintų tą, kuris jiems labai naudingas finansiškai. Juk energetika yra kaip tik ta sritis, kur eina didžiausi pinigai.

perfrazuojant tamstą - tie, kurie turi smegenis ir noro dirbti bei uždirbti, privalo sumokėti tiems, kurie bevelyja tingėti ir bambalius tuštinti.

išvis uždaryt tą "nieko nekainuojančią" šaraškino kontorą. Nieko naudingo nenuveikė.

PILNAI PRITARIU "TVARKIECIU" SIULYMUI SKELBTI INTERPELIACIJA A. SEKMOKUI. ZADEJO SUMAZINTI SILUMOS KAINAS, KODEL NEIVYKDYTAS PAZADAS?

KADA pagaliau konservatoriai ateis i prota ir nuims is ministro pareigu A.Sekmoka.Gana jo savivales.

Kitas žingsnis, kurį mes privalėsime žengti - tai pagaliau įgyvendinti principą, jog tas, kas uždirba daugiau, daugiau ir atseikėja valstybei. Galvoje, žinoma, turiu progresinius mokesčius. Jau nekalbant apie humanistinę šio reikalo pusę, ir toliau jį atidėlioti neapibrėžtai ateičiai - vadinasi, laukti, kol patys žmonės anksčiau ar vėliau privers tai padaryti tokiu būdu, koks šiandien pasaulyje vis labiau skinasi kelią. Kol kas mus gelbsti tik geležinė lietuvio kantrybė ir emigracija, atliekanti avarinio vožtuvo vaidmenį. Tačiau kantrybė, kaip žinoma, niekuomet nebūna beribė, o tie, kas išvažiuoja, jau irgi susiduria su vis didesniais sunkumais, apie kuriuos byloja Vakarų šalyse plintantys protestai. Pagaliau, esu tikras, kad šiandien nei politikas, kuriam rūpi valstybė, nei šiuolaikinis verslininkas, uždirbantis milijonus, negali nejausti dvasinio diskomforto, savo šalyje matydamas neįtikėtiną prabangos ir skurdo derinį. Žmogus gyvena arba labai gerai, arba, kaip daugelis, nuo atlyginimo iki atlyginimo skaičiuoja litą. Aukso vidurio nėra, jį galime pamatyti nebent išvykę į kitas Europos Sąjungos valstybes.
Ši "dviejų pagreičių" Lietuva - pats didžiausias nepriklausomybės laikų iššūkis. Tas, kas tuos pagreičius suvienodins, tuo pačiu neprarandant gero tempo, susilauks žmonių dėkingumo. Todėl tai ir iššūkis, vertas bet kurio save gerbiančio Lietuvos politiko.

Pritariu R. Paksui, kad - Pirmiausia būtina atstatyti gerą valstybinės nuosavybės vardą, sukompromituotą demagogų ir mūsų betvarkės, kai valstybės įmonės prieš privatizaciją nuolat būdavo tyčia žlugdomos. Pati savaime nuosavybės forma ne daug ką lemia - viskas priklauso nuo to, kaip ta nuosavybė valdoma. Šiais laikais ir didesnių privačių bendrovių savininkai samdosi profesionalius vadybininkus - kas trukdo tai daryti valstybei? Skirkime vadovams jų pastangų vertus atlyginimus, susiekime juos su veiklos rezultatais, kad jie uždirbtų ne mažiau, negu privačiose įmonėse - pamatysite, kaip reikalai pajudės.

jau kurį laiką piktinuosi kone viskuo, kas yra susiję su energetikos ministerija ir ministru. Džiugu, kad atsirado politinė jėga, kuri nebegali daugiau tylėti - Tvarka ir teisingumas. Tikiuosi, pirmiausia šitą neaiškų ką veikiantį tipą nuvers, o paskui, jei situacija bus ta pati - ir visą ministeriją likviduoti bus galima. Reikėtų tik daugiau už tokias partijas balsuoti, kad būtų daugumoje ir negalėtų Kubilius savų interesų ginti visokių neaiškių ministerijų projektais