NVO paragino Lietuvą, Latviją ir Lenkiją peržiūrėti migrantų apgręžimo praktiką pasienyje su Baltarusija

Lietuvos organizacija „Sienos Grupė“, Latvijos organizacija „Gribu palidzet begliem“ ir Lenkijos organizacija „Stowarzyszenie Interwencji Prawnej“ ragina valstybes nares, besiribojančias su ES išorės siena su Baltarusija, užtikrinti, kad naujų taisyklių įgyvendinimas visiškai atitiktų žmogaus teisių standartus ir tarptautinę teisę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš pasienio su Baltarusija – naujausia žinia

Migrantų gaudynės Utenoje: su automobiliu įlėkė į namą, gąsdino žmones: „Infarktas būtų“

Vyriausybė pritarė ES migracijos įgyvendinimui: kaip keisis užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje

„Migracijos politika negali būti grindžiama baime ar trumpalaikiais politiniais sumetimais. Ji turi remtis žmogaus teisėmis, žmogaus orumu ir teisinės valstybės principais“, – teigiama bendrame penktadienį išplatintame organizacijų pareiškime.

 NVO ragina peržiūrėti migrantų apgręžimus Baltarusijos pasienyje

Pasak jų, net ir išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms taikomas ES reglamentas dėl reagavimo į krizines ir force majeure situacijas, valstybės narės išlieka saistomos pagrindinių žmogaus teisių įsipareigojimų.

„Kolektyviniai atstūmimai, nevertinant asmenų individualios situacijos ir tokiu būdu apribojant prieigą prie prieglobsčio procedūros, yra draudžiami. Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje taikoma apgręžimų praktika kelia rimtų klausimų dėl jos suderinamumo su naujomis migracijos ir prieglobsčio taisyklėmis“, – rašoma pranešime.

„Įgyvendinant naująją teisinę sistemą, būtina užtikrinti, kad laisvės apribojimai migracijos procedūrose nebūtų taikomi automatiškai. Sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik atlikus individualų kiekvienos situacijos vertinimą ir apsvarsčius mažiau ribojančias alternatyvas“, – teigia NVO.

Organizacijų teigimu, nelydimam nepilnamečiui turėtų būti nedelsiant paskiriamas atstovas tikrinimo procedūros metu.

„Vaikų sulaikymas negali būti laikomas atitinkančiu geriausius vaiko interesus, todėl apskritai neturi būti taikomas“, – teigiama pranešime.

Kaip rašo NVO, naujomis ES taisyklėmis sukuriamas nepriklausomos stebėsenos mechanizmas, siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą. Nepriklausomos stebėsenos vykdytojai turi turėti prieigą veikti pasienyje ir užsieniečių apgyvendinimo bei sulaikymo vietose, pakankamus išteklius bei galimybę pasitelkti ekspertus savo mandatui įgyvendinti.

„Jų veiksmingumas taip pat priklauso nuo prasmingo bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis migracijos ir žmogaus teisių srityse, kurių patirtis ir buvimas vietoje gali sustiprinti patikimą ir kokybišką stebėseną“, – rašoma pranešime.

NVO teigimu, veiksminga teisinė pagalba turi būti užtikrinta visais migracijos procedūrų etapais, įskaitant prieglobsčio, sulaikymo ir grąžinimo procesus. Be kokybiškos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, būtų pažeista užsieniečių teisė į veiksmingą teisių gynimą.

Organizacijos atkreipia dėmesį, kad galimybė dirbti yra esminė žmogaus orumo, savarankiškumo ir socialinės integracijos prielaida. Nesuteikus asmeniui tarptautinės apsaugos ir nesant galimybės grąžinti užsienietį į kilmės valstybę, asmenims privalo būti suteikta teisė dirbti. Priešingu atveju, kyla skurdo, išnaudojimo ir nelegalaus darbo rizika.

BNS skelbė, kad ketvirtadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kurie į Lietuvos teisę perkels ES Migracijos ir prieglobsčio pakto reikalavimus.

Vidaus reikalų ministerijos parengtam paketui dar turės pritarti Seimas. Pakeitimais siūloma keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir kitus teisės aktus.

Kiek anksčiau vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius BNS sakė, kad siūlomai tvarkai patvirtinti bus prašoma skubos tvarkos ir tikisi, jog ją parlamentas priims birželį.

Pagal projektą, užsieniečiams būtų neleidžiama atvykti į Lietuvą tais atvejais, kai pagal ES reglamentus jiems taikomos tikrinimo, pasienio arba grąžinimo procedūros.

Pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką.

Migrantų apgręžimo politiką Lietuva faktiškai taiko nuo 2021-ųjų, Seimas įstatymu tai įteisino 2023 metais.