siaip, tai tik dabar atsigrezta i sia problema, kuri egzistavo visada, ir labai gerai

netvarka Lietuvoj

Nereikia klysti, teigiant, kad tai tik siandienos problemos. Pries 20 metu kai mokiausi mokykloje ("padorioje"), tai, patikekite, kokiu ziaurumu buvo tarp vaiku, kad kraupu. Veliau turbut gyvenime kiekvienas tuos patirtus pazeminimus kompensavo kas kaip. Taip ir gyvename, baudziauninku palikuonys.

Kokia visuomenė-tokie ir vaikai.
Kas iš mūsų darbe nesam žeminamas? Parėję namo po darbo pasakojam apie santykius darbe, gatvėje, autobuse. Visur nugali stipresnis. Vaikai girdi ir kartoja .
Agresija visuomenėje, silpnesnį pažemink, apšauk, nustumk.
Kaip mūsų įstaigos vadovė elgiasi su darbuotojais-durnė, senė, tinginė, tik ir girdi. Taip ant manęs, vyro, ji nešaukia, bet vargšės moterys kenčia.Matau tą psichologinį terorą ir ką- nieko.

Laukinis kapitalizmas-išgyvena stipriausieji.

klases, kuriose tokie dalykai įvyksta reikia išformuoti

didžiausia atsakomybė tenka tėvams, kurie nepastebi

visuommenė serga ir labai rimtai

abejingumas gimdo tokius dalykus, žinoma ir baimė

Net nezinau ka su tokiais reikia daryti...

ziauru, net nesinori skaityti tokiu dalyku