„Kai ateina laikas naikinti droną ar kitą skraidantį objektą, kariui neturi kilti dvejonių. NATO oro policijos misiją vykdantys pilotai droną turi sunaikinti drąsiai ir nešvaistydami energijos klausimams, kas bus, jeigu nuolauža nukristų ir padarytų materialinės žalos gyventojų turtui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Karinės jėgos naudojimo statuto bei Valstybės rezervo įstatymo pakeitimams, apimantiems Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių veiksmus Lietuvoje, įskaitant dronų numušimą.
Kompensacijoms tiems, kas nukentėjo panaudojus karinę jėgą
Pakeitimais sudarytos taisyklės, kaip kompensuoti žalą, sukeltą saviškiams panaudojus karinę jėgą. Pavyzdžiui, jeigu kariuomenei numušinėjant priešo droną, nuolaužos apgadintų gyventojų pastatus.
„Kai Lietuvos kariuomenė ar NATO sąjungininkai teisėtais veiksmais panaudoja karinę jėgą užkardydami grėsmes, tretiesiems asmenims padaryta žala bus kompensuojama“, – sako R. Kaunas.
Numatoma kompensuoti tik tiesioginius nuostolius – nebūtų atlyginama neturtinė (moralinė) žala ar negautos pajamos.
Sprendimus dėl kompensacijų priimtų Vyriausybės įgaliota institucija, o žalos nustatymo ir kompensavimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Kompensacijos būtų mokamos iš KAM'ui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, jų nepakakus – iš papildomai skirtų valstybės biudžeto lėšų, o prireikus – ir iš valstybės rezervo lėšų.
„Kartu išliks teisė šias sumas išsireikalauti iš tų, kurių keliamai grėsmei neutralizuoti karinė jėga ir buvo panaudota“, – pažymi R. Kaunas.
Karinė jėga – ne tik prieš dronus
Lietuva taip pat bandys stiprinti savo, kaip patikimos priimančiosios šalies, reputaciją. Dėl to KAM numato tam tikras išimtis NATO sąjungininkams.
„Nebereikės iš NATO sąjungininkų reikalauti atlyginti žalos, atsiradusios dėl jų teisėtų veiksmų vykdant užduotis Lietuvoje“, – komentuoja R. Kaunas.
Trečia – plečiasi spektras objektų, prieš kuriuos būtų galima panaudoti karinę jėgą.
„Karinę jėgą bus galima panaudoti ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus“, – rašo ministras.
Karinė jėga būtų panaudota prieš tokius objektus, kai jie pažeidžia nustatytą skrydžių tvarką, kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui arba naudojami kaip ginklas.
Įstatymų įsigaliojimas numatomas nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
