Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė siūlyti Vyriausybei išnagrinėti, kaip yra vykdomi nacionalinio saugumo politiką apibrėžiantys dokumentai.
„Kai kurie (dokumentai - ELTA) nėra vykdomi. Tai neprisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo“, - po ketvirtadienį vykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio žurnalistams sakė šio komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Šiame posėdyje buvo aptarti Rusijos kariniai veiksmai Gruzijoje ir galima Lietuvos nacionalinio saugumo politikos korekcija.
Pasak A. Sadecko, iš Vyriausybės bus laukiama atsakymo, kokios reikalingos naujos nuostatos nacionalinį saugumą reglamentuojančiuose dokumentuose, kaip pakito grėsmės, kokios atsirado naujos grėsmės. NSGK taip pat siūlys numatyti konkrečias organizacines, teisines priemones toms grėsmėms mažinti.
„Nacionalinio saugumo aplinka kinta kiekvieną dieną, gyvenimas eina, geopolitinė situacija keičiasi. Ir Gruzijos atvejis tam tikra prasme aktualizavo tas problemas, kurios nėra pas mus galutinai išspręstos“, - teigė A. Sadeckas.
Jo nuomone, būtina tobulinti ir stiprinti krizių valdymo sistemą, turint omenyje kibernetinio saugumo, energetinio saugumo klausimus. Anot NSGK pirmininko, galima kalbėti ir apie žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą.
„Yra nemažai sričių nacionalinės saugumo politikos, kur reikalinga tam tikro tobulinimo, tam tikro stiprinimo. Todėl iš tikro bus naudinga pasižiūrėti, kaip vykdomi dabartiniai teisės aktai ir ką reikėtų padaryti“, - mano NSGK pirmininkas A. Sadeckas.
Jo duomenimis, Nacionalinio saugumo strategija paskutinį kartą buvo tikslinta 2005 metais.
„Dabar praėjo treji metai, pasikeitė išorės ir vidaus aplinka. Šiandien mes turime Gruzijos atvejį, tai tam tikras pokytis“, - pažymėjo jis.
A. Sadecko nuomone, reikėtų tobulinti krizių valdymo sistemą, kuri, anot jo, šiuo metu yra daugiau Krašto apsaugos ministerijos sistemos dalis.
„Tie tikslai, kurie buvo įstatyme suformuluoti, kad padaryti veiksmingą, gerą efektyvią sistemą, šitoje dabartinėje struktūroje, dabartinėje situacijoje, man atrodo, nėra pasiekti. Mano nuomone, turėtų būti labai solidus, labai autoritetingas centras, kuris galėtų kiekvieną dieną analizuoti situaciją, analizuoti mūsų saugumo pokyčius vidaus ir išorės prasme, teikti pasiūlymus atitinkamoms institucijoms, ką reikėtų daryti. Tokio centro nes neturime“, - sakė A. Sadeckas. Jo nuomone, toks centras turėtų būti pavaldus Vyriausybei.
NSGK posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas irgi mano, kad reikėtų išanalizuoti įvykius Gruzijoje. „Mes siūlome padaryti gilią analizę, kad žinotume visus faktus ir skaičius. Tokią analizę pateiksime tiek Vyriausybei, tiek Valstybės gynimo tarybai, tiek NSGK. Jeigu reikės, tada padarysime kažkokias korektūras tiek mūsų įstatymuose, tiek mūsų planuose ir strategijose“, - sakė J. Olekas.
Anot ministro, šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje yra rengiama nauja Mobilizacijos įstatymo ir Karinės prievolės įstatymo redakcija. „Be abejo, mes pasižiūrėsime, kaip vyko mobilizacija Gruzijoje, kokios buvo teigiamos pusės, kokie trūkumai. Kai kuriuos elementus galbūt į tą naują įstatymo redakciją galėsime įdėti“, - po NSGK posėdžio žurnalistams sakė J. Olekas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas mano, kad, keičiantis aplinkai, valstybė turi būti sukūrusi tokius mechanizmus, kad galėtų labai operatyviai reaguoti į aplinkos pasikeitimus ir paderinti tuos mechanizmus, kurie, sakykime, nesuveikia taip, kaip reikia.
„Tas procesas vyksta nuolatos. Šioje konkrečioje situacijoje jau iki prasidedant krizei Pietų Kaukaze tas procesas buvo kontroliuojamas ir buvo reaguojama“, - sakė VSD vadovas P. Malakauskas.
VSD vadovas nemano, kad reikėtų keisti esmines principines Lietuvos saugumo nuostatas. „Kalbant apie kasdieninius procedūrinius dalykus, galiu pasikartoti, kad aplinka keičiasi, situacija yra šiek tiek kitokia, ir valstybė yra stipri ta, kuri momentaliai sureaguoja į tuos pokyčius ir patobulina savo procedūras“, - sakė P. Malakauskas.
NSGK posėdyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kiti pareigūnai.
