Apie NT bei kitus mokesčius, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Buvo kritikos, kad nekilnojamojo turto mokestis ir kiti planuojami mokesčiai skirti ne tiek gynybai, kiek socialdemokratų programai įgyvendinti. Kokia jūsų nuomonė?
A. Butkevičius: Yra duota įvairiausių pažadų, buvo pasakyta, kad dvejus metus niekas mokesčių nekeis. Puikiai prisimename, kad mokesčiai išliks tokie, kokie yra priimti. Pritariu minčiai, kad jeigu nebūtų įsipareigojimo Europos Komisijai, vargu ar kas būtų keičiama.
Manau, kad būtų buvęs patobulintas dabar galiojantis įstatymas, palaipsniui didinant mokestinį kreditą žmonėms, kad nebūtų šoko, bet manau, kad turime ieškoti galimybių kitur, pavyzdžiui, statybų sektoriaus šešėlyje.
Patys statybinių organizacijų vadovai pasakoja, pavyzdžiui, kad apdailos darbus atlieka praktiškai ne statybų organizacijos, o pavieniai darbuotojai, kurie siūlo naujų namų ar butų savininkams atlikti tuos darbus.
Darbo laiko apskaita yra leidžiama trims mėnesiams, nors statybininkai dirba daug ilgiau. Jie norėtų, kad darbo laiką būtų galima išdėstyti aštuoniems mėnesiams, tada tie darbininkai, kurie dirba vasaros sezono metu, galėtų atlikti apdailos darbus.
Skaičiai tokie: per metus Lietuvoje atliekama vidutiniškai 1,2 mln. kvadratinių metrų apdailos darbų. Vieno kvadratinio metro kaina – 700 eurų. Kai padauginame ir paskaičiuojame vien PVM... Aišku, dalis tikriausiai yra apskaitoma, bet ne visi sutinka mokėti pinigus nelegaliai.
Tai mes šioje vietoje prarandame apie 170 mln. PVM pajamų, yra ir daugiau tokių sektorių. Neseniai lankęsis politikas iš Vokietijos, profesorius, pasakė: „Jūs pažiūrėkite per langą ir pamatysite, kiek ten daug mokesčių, kuriuos turėtumėte susirinkti pirmiausia.“
Jis turėjo omeny transporto priemones. Lengvųjų automobilių turime 1,8 mln. Protingai nustačius tam tikrą mokestį pagal galią, būtų mažiau neigiamos reakcijos iš visuomenės, jeigu norime važinėti geresniais, kokybiškesniais keliais.
Dabar dėl nekilnojamojo turto mokesčio: pritarta siūlymui dėl grindų pirmajam, pagrindiniam būstui, ir toliau yra antrajam ir paskesniam. Jeigu matome, kad galbūt ir nesurinksime tokios sumos, kokios norėtume, kodėl tas būsto skirstymas?
A. Butkevičius: Todėl, kad tikriausiai galvojama, jog užtenka tik įstatymų priėmimo ir deklaravimo Europos Komisijai, kad panaudotume RRF pinigus.
Ponia Indre, skaičiuojama, kad turtingieji, pakeitus įstatymą, mokėtų netgi mažiau, o dalis galbūt visai išvengtų mokesčių. Kur čia socialinis teisingumas?
I. Genytė-Pikčienė: Ne manęs reikėtų šio klausimo klausti, kitas dalykas, tas skirstymas į pirmą, antrą, trečią būstus atvers nemažai erdvės gudrauti. Šeimos gali prieiti net iki fiktyvių skyrybų ir, turėdami keletą būsto objektų, gali fiktyviai išsiskyrę tapti atskirų būstų savininkais ir vengti antro būsto mokesčio tarifų.
Visos išimtys, visos išlygos ir skirtingi tos pačios prigimties turto traktavimai atveria galimybių įvairiems sistemos apėjimams. Reikėtų sistemą daryti elegantiškai, vengiant tokių sprendimų ir užbėgant už akių galimiems apėjimams.
Taip, mokesčių mokėtojams ši nauja sistema bus palankesnė, ir savivaldybės savo mokestines sistemas dėliosis patraukliai, norėdamos sulaikyti gyventojus. Gali būti, kad situacija nebus tokia palanki populiariausiose savivaldybėse, bet ji ir dabar dėl turto verčių nėra tokia palanki.
Mano akimis, mokesčių mokėtojams naujoji mokesčių sistema bus tikrai švelnesnė. Jeigu ji bus priimta, pagrindinis klausimas bus fiskalinio rezultato – tai, kad jis nebus pasiektas, yra labai reikšminga rizika.
Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, opozicija pasigedo argumentų, kodėl jo reikia. Ar turėtumėte atsakymą, kodėl būtent reikia šių pakeitimų?
A. Butkevičius: Atsakymų yra keli – galima kalbėti apie dabartinę geopolitinę situaciją, kuri kelia daug nežinomybės dėl ateities. Aš būčiau skeptiškas dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto tam tikrų straipsnių pakeitimo.
Mano manymu, kai kurios lengvatos turėjo būti peržiūrėtos ir jos yra peržiūrėtos, bet yra klausimų, kai tam tikros pajamos yra sumuojamos, neįsigilinus, ar tai darbo, ar kapitalo pajamos, atėmus dividendus.
Dividendų pajamos tikrai nėra sumuojamos, tačiau galima paminėti pavyzdį iš ūkininkų praktikos: jei ūkininkas nusiperka kombainą už 500 tūkst. eurų ir jį parduoda už 300 tūkst. eurų, dažniausiai vertinama, kokia yra jo nusidėvėjimo vertė.
Pavyzdžiui, jei nusidėvėjimas siekia 100 tūkst. eurų, o pardavimo kaina yra 300 tūkst. eurų, kyla klausimas dėl metodikos, kuri, tikėtina, bus patikslinta Mokesčių inspekcijos. Šiuo metu trūksta aiškumo, ir tai sukelia emocijas žemės ūkio sektoriuje dirbantiems žmonėms.
Įsivaizduokime, jeigu prie pajamų iš veiklos, kurias ūkininkas gauna kaip fizinis asmuo, dar pridės pajamas už parduotą turtą, ir jeigu pajamos viršys 120 VDU, mokesčio tarifas bus 32 proc., šokas bus labai stiprus.
Tai irgi parodo, kad reikia viską pirmiausia pasverti, paanalizuoti ir pagalvoti apie galimas pasekmes. Matome, kad ketvirtadienį vėl ūkininkai ruošiasi atvažiuoti su technika, politikai yra susirūpinę šiuo klausimu.
Dėl to, kad kai kurie Seimo nariai, yra išrinkti kaimiškose apygardose, ir patys net klausia, kokia bus tvarka – tai reiškia, kad neturi pilnos informacijos arba pilno aiškumo, dėl to čia ir diskutuojame, kad būtų įneštas aiškumas, bet per tokį trumpą laiką apkalbėti visas GPM įstatymo pataisas irgi būtų sudėtinga.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!