Tačiau ne visi žino, kad mokesčiai priklauso ne tik nuo to, ar žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis, bet ir nuo to, kaip jie apskaičiuojami.
Kokius mokesčius iš tiesų reikia mokėti vykdant savarankišką veiklą ir kodėl antraisiais metais jie dažnai padidėja?
Pirmi ir antri savarankiškos veiklos metai
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Renata (redakcijai tikrasis vardas ir pavardė žinoma). Ji pasakoja, kad šiuo metu įmonei teikia paslaugas vykdydama individualią veiklą, tačiau artėjant pajamų deklaravimo pabaigai kilo neaiškumų dėl mokamų mokesčių.
„Pradėjus dirbti su šia šia įmone man pasiūlė teikti paslaugas su individualia veikla. Esu studentė, todėl nesijaudinau, nes buvau girdėjusi, kad studentams ir moksleiviams taikomi mažesni mokesčiai. Tačiau iš tiesų apie tai daug neišmanau.
Žinau, kad pirmaisiais metais vykdant individualią veiklą kai kurie mokesčiai gali būti netaikomi. Ar tiesa, kad nereikia mokėti mokesčių? Gal galėtumėte paaiškinti, kokie mokesčiai iš tiesų man priklausys?“
„Sodros“ teigimu, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesinės algos ir siekia 6,98 proc. Jos paprastai mokamos kas mėnesį, tačiau yra išimčių.
PSD įmokų nereikia mokėti, jei asmuo moka arba už jį yra mokamos PSD įmokos (pavyzdžiui, dirba pagal darbo sutartį, gauna išmokas ir pan.) arba jei jis yra draudžiamas valstybės lėšomis.
Prie tokių asmenų priskiriami ir nuolatinių (dieninių) studijų studentai. Jie yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl kas mėnesį PSD įmokų mokėti nereikia. Net ir pasiėmus akademines atostogas, jei studentas lieka studentų sąrašuose, draudimas galioja toliau.
Vis dėlto svarbu atskirti patį draustumą ir įmokų mokėjimą nuo pajamų. Jei dieninių studijų studentas vykdo individualią veiklą, jis kas mėnesį PSD mokėti neturi, tačiau kartą per metus, deklaravus pajamas, turi sumokėti PSD ir VSD įmokas nuo uždirbtų pajamų.
Tuo metu neakivaizdinių studijų studentai valstybės lėšomis nėra draudžiami, todėl, kad galiotų sveikatos draudimas, jie turi kas mėnesį mokėti PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Metų pabaigoje, deklaravus pajamas, gali susidaryti papildoma mokėtina suma.
Pavyzdžiui, 2025 metais minimali vieno mėnesio PSD įmoka siekė 72,45 euro, tad per metus susidarė 869,40 euro suma. Jei nuo deklaruotų pajamų apskaičiuota didesnė PSD įmoka, reikia sumokėti susidariusį skirtumą.
Kaip apskaičiuojamos VSD įmokos
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos siekia 12,52 proc., jei papildomai nekaupiama pensijai, arba 15,52 proc., jei kaupiama. Šios įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
„Sodra“ nurodo, kad individualią veiklą vykdančio asmens įmokų bazė sudaroma nuo apmokestinamųjų pajamų. Tai yra pajamos, iš kurių atimamos leidžiamos išlaidos. Jei išlaidų pagrindžiančių dokumentų nėra, galima taikyti 30 proc. normą.
Pavyzdžiui, jei per mėnesį uždirbama 1500 eurų ir taikoma 30 proc. išlaidų norma, apmokestinamosios pajamos siekia 1050 eurų, o įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. šios sumos.
VSD įmokos gali būti mokamos kas mėnesį (avansu) arba kartą per metus. Jei mokama kas mėnesį, įmokos sumokamos iki einamojo mėnesio pabaigos, pateikiant SAV pranešimą. Jei mokama kartą per metus – jos turi būti sumokėtos iki gegužės pradžios.
Svarbu, kad pirmą kartą pradedant savarankišką veiklą galima pasinaudoti lengvata, tokiu atveju VSD ir PSD įmokų nuo pajamų galima nemokėti vienerius metus. Ši lengvata taikoma, jei tai pirma veikla po 2018 m. arba jei nuo ankstesnės veiklos praėjo bent 10 metų.
Tiesa, tokiu atveju nesikaupia socialinio draudimo stažas ir nesuteikiama teisė į ligos, motinystės ar kitas išmokas.
Taip pat VSD ir PSD įmokų galima nemokėti, jei asmuo gauna senatvės pensiją arba yra draudžiamas valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių.
GPM tarifas priklauso nuo pajamų
VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis kalbėdamas apie gyventojų pajamų mokestį (GPM) nurodo, kad vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, studentams ir moksleiviams nėra taikomos jokios specialios mokesčių lengvatos. Jie apmokestinami taip pat kaip ir kiti gyventojai.
Skaičiuojant GPM svarbu tai, kad apmokestinamos ne visos pajamos, o pelnas, t. y. pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus.
Jeigu individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 42,5 tūkst. eurų, tai:
- individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms neviršijančioms 20 tūkst. eurų faktiškai apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifas;
- individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms nuo 20 tūkst. eurų iki 42,5 tūkst. eurų, priklausomai nuo jų dydžio, faktiškai taikomas tarifas didėja nuo 5 iki 20 proc.
Jeigu individualios veiklos apmokestinamosios pajamos viršija 42,5 tūkst. eurų, tai jos apmokestinamos:
- pajamų dalis iki 83 237,4 euro – 20 proc.;
- pajamų dalis nuo 83 237,4 euro iki 138 729 € – 25 proc.;
- pajamų dalis virš 138 729 euro – 32 proc.
Nuo 2026 metų individualios veiklos pajamos taip pat bus sumuojamos su kitomis metinėmis pajamomis, pavyzdžiui, darbo užmokesčiu, ir nuo bendros sumos bus nustatomas taikomas GPM tarifas.
Verslo liudijimas: galimos realios lengvatos
Kita situacija taikoma dirbant su verslo liudijimu.
Tokiu atveju daugelyje savivaldybių studentams ir moksleiviams gali būti taikomos lengvatos fiksuotam gyventojų pajamų mokesčiui. Šias lengvatas kasmet nustato savivaldybių tarybos, todėl jų dydis skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Pateikiant prašymą verslo liudijimui per VMI sistemą, lengvata dažniausiai pritaikoma automatiškai.
Jeigu per metus pajamos neviršija 50 tūkst. eurų, mokestis išlieka fiksuotas. Viršijus šią ribą, papildoma pajamų dalis apmokestinama kaip individuali veikla pagal pažymą.
VMI duomenys apie veiklos formų pasirinkimą
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) statistika rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai auga savarankišką veiklą vykdančių gyventojų skaičius.
Daugiausia gyventojų vis dar renkasi individualią veiklą – 2023 m. ją vykdė apie 264 tūkst. žmonių, 2024 m. – apie 282 tūkst., o 2025 m. jų skaičius pasiekė beveik 297 tūkst.
Augimas fiksuojamas ir tarp dirbančių su verslo liudijimu – jų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo nuo beveik 100 tūkst. iki beveik 107 tūkst., tačiau šis augimas yra lėtesnis.
Tuo metu ryškiausiai auga mažųjų bendrijų skaičius – per dvejus metus jų padaugėjo daugiau nei 16 tūkst., nuo maždaug 47 tūkst. 2023 m. iki beveik 64 tūkst. 2025 m.
VMI pabrėžia, kad gyventojai ne tik keičia veiklos formas, bet apskritai vis aktyviau renkasi legaliai vykdyti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
