Praėjusią savaitę ties Žuvinto ežero sala įsikūrusioje paukščių kolonijoje suskaičiuota pusė tūkstančio tik per naktį lizduose išpjautų suaugusių rudagalvių kirų. Saloje puotavo kanadinė audinė.
Tragedija veikiausiai pasikartos
Lietuvoje kanadinės audinės, agresyvūs žvėreliai, paplito pabėgę iš kailinių žvėrelių fermų. Jos puikiai įsikūrė mūsų natūralioje gamtinėje aplinkoje. Karaliaudamos žemėje ir vandenyje visiškai išstūmė pas mus gyvenusias europines audines, kurios gerokai mažesnės ir nesugebėjo apsiginti. Užeivėms tinka mūsų klimatas, pakanka maisto - jos ėda kiek telpa, o paskui tik medžioja. Siautėja naktimis, kada paukščiai nėra tokie aktyvūs ir saugo savo lizdą su palikuonimis.
„Tokio žiauraus vienos kanadinės audinės siautėjimo Žuvinto ežere neregistravome daugiau nei dvidešimt metų. Absoliuti dauguma sparnuočių net nesužaloti, tik perkąstomis galvomis taip ir liko negyvi tupėti ant jauniklių ar nebaigtų perėti kiaušinių. Kiti dar gyvi, bet pažeistu stuburu ar kaklais, pasmerkti lėtai mirčiai.
Greičiausiai žus ir jų palikuonys. Likęs gyvas poros narys jauniklių nebepajėgs išmaitinti. Sunku pasakyti, kiek nukentėjo kitų rūšių, mat kirų kolonijų pakraščiuose aptiksi perint ančių, kragų, raudonkojų tulikų, net pempių. Smagiai pamedžiojusi, iki kito karto kanadinė audinė ilsisi kur nors ežero kinyse. Tikimybė, kad tragedija pasikartos, - labai didelė“, - papasakojo ekologas Antanas Petraška.
Paukščiams rūpesčių per akis
„Kanadinių audinių skaičius rezervate reguliuojamas pagal specialią programą nuo 2004 metų. Tai vienintelė invazinė rūšis, kuri čia specialiai gaudoma ne veisimosi metu. Reguliuojant šių plėšrūnų populiaciją tvarkant ir atskiras ežero teritorijas pasiekta gerų rezultatų: paukščių ežere vis daugėja.
Šių metų vandens paukščių lizdų apskaita parodė, kad Žuvinte peri daugiau nei pusketvirto tūkstančio rudagalvių kirų - daugiausia per penkiolika metų. Šiemet ežere peri gerokai daugiau ančių, laukių. Dėl plėšrūnų gausos rudagalviai kirai 1994-2004 metais buvo beveik apleidę ežerą, o rudagalvės ir kuoduotosios antys išvis nustojusios perėti.
Gretimose apylinkėse audinių gausu ir joms vasarą užklydus į rezervatą didžiulių nuostolių sunku išvengti. Šiais metais pakrantėse perintys sparnuočiai kenčia ir nuo paežerėje šmirinėjančių usūrinių šunų, lapių, kurių reguliavimu už rezervato ribų turėtų rūpintis medžiotojai.
