Apie pensijų reformos planą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Kaip jums atrodo, ar šie pakeitimai sustiprins sistemą, būtent antrąją pensijų pakopą, ar kaip tik susilpnins? Gal yra paskaičiavimų, kiek žmonių gali pasitraukti? Ar ji nesugrius?
I. Ruginienė: Mes svarstėme daugybę dalykų, kas galėtų sustiprinti sistemą. Daug kas, ir mano oponentai, kalba apie tai, kad kuo daugiau žmonių įtrauksime, kuo daugiau juos priversime kaupti, tuo labiau stiprės sistema.
Bet nuo 2019 metų šis būdas patyrė visišką fiasko ir parodė, kad kuo labiau naudosi prievarta prieš žmones, tuo sistema nestiprės. Sistema gali stiprėti, jeigu sugrąžinsi pasitikėjimą ir tikėjimą ateities kaupimu bei taupymu.
Mūsų pertvarka yra būtent nukreipta sugrąžinti pasitikėjimą, kad žmogus jaustųsi savo pinigų šeimininku, galėtų valdyti situaciją ir pradėtų pasitikėti papildomu kaupimu bei be baimės jame kaupti.
Su tuo tikslu ir atėjo sprendimai bei pasiūlymai. Dėl prognozių, kiek žmonių išeis – aš negaliu pasakyti, kiek išeis, nes tai galėsime pasakyti tik kitais metais, metų gale. Tai priklausys ir nuo pačių fondų.
Jeigu žmogus, atsidaręs savo kaupiamąją sąskaitą, pasikalbėjęs su privačiu fondu, bus įtikintas, kad kaupti verta, kad yra didžiulė grąža ir pridėtinė vertė, galbūt jis tikrai neišeis, o pamatys tame prasmę. O jeigu nepavyks įtikinti, greičiausiai pasirinks kitą sprendimą.
Daugybė faktorių daro įtaką šiam sprendimui, ir man atrodo, nereikia baimintis to skaičiaus, kiek jų išeis. Man atrodo, mes turime susikoncentruoti į tą galimybę ir pagarbą, kai pasakome, kad taip, žmogus turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo pinigais.
Demonstruodami pagarbą kiekvienam savo piliečiui, padarysime gerą darbą ir taip sugrąžinsime pasitikėjimą ir mumis, ir tais pačiais fondais, ir galbūt kitomis kaupimo sistemomis.
Ekonomistas Teodoras Medaiskis primena apie demografinę situaciją Lietuvoje – mokesčių mokėtojų mažėja. Jis klausia, ar į tai atsižvelgiama, ir ar gali būti, kad valstybei vėliau prireiks daug daugiau išmokų ir resursų paremti tuos žmones, kuriems neužteks pensijos?
I. Ruginienė: Čia yra daug aspektų. Antroji pakopa demografijos problemų niekaip nesprendžia. Nuo to, ar bus, ar nebus antrosios pakopos, šeimos daugiau vaikų negimdys. Problema yra ta, kad mes turime jaunas šeimas, kurios arba neturi vaikų, arba turi jų nedaug, ir mūsų gimstamumo rodikliai yra blogi.
Man atrodo, jeigu norime daryti įtaką demografijai, reikia susikoncentruoti ties kitais dalykais: kaip sustiprinti šeimas, kaip ištiesti joms pagalbos ranką, kad jaustų saugumo jausmą ir norėtų bei nebijotų turėti gausesnę šeimą.
Jūs kalbate apie dabartinę situaciją, taip?
I. Ruginienė: Taip, dabartiniai sprendimai daro įtaką ateičiai, o mes kalbame apie žmonių skaičių. Oponentai, vartodami šį argumentą, taip pat kalba apie žmonių skaičių. Šiandien mes turime stiprinti šeimas, suteikti joms saugumo jausmą, kad gimdytų vaikus ir ateityje nematytume minuso demografiniuose rodikliuose.
Ir tai nesusiję su antra pakopa, jeigu kalbame apie būsimas senjorų pajamas, primenu, kad šiandien kai kurie senjorai ir dirbantys žmonės yra ties skurdo riba. Man niekas nėra atsakęs: jeigu šiandien žmogus investuos į savo sveikatą ar būstą, ar tai nėra investicija į jo senatvę?
Man atrodo, tai labai rimta investicija. Kas bus su žmogumi, kuris dabar neturi pinigų investuoti į sveikatą, sergantis išeis į pensiją ir gaus papildomą 50, 60 ar net 100 eurų priemoką, bet jam neužteks net medicininėms paslaugoms?
Ar sakysime, kad jis oriai gyvena senatvėje? Turbūt ne. Reikia žiūrėti, kad žmogus oriai gyventų šiandien, galėtų išlaikyti savo sveikatą ir pasirūpinti būtiniausiais dalykais, ir tada galvoti, ką galime padaryti daugiau, kad ir išėjus į pensiją jo finansinė padėtis būtų geresnė.
Čia yra keli keliai. Pirmas – pirmoji pakopa, į kurią turime daugiau investuoti. Antras – taip, finansinis raštingumas. Mes turime įtikinti žmones, kad taupyti verta. Aš niekada nesakiau, kad tai yra blogai.
O yra alternatyvų? Ar yra padėliojami modeliai antrajai pensijų pakopai, jeigu žmonės iš jos išeis? Ką daryti, kaip taupyti?
I. Ruginienė: Alternatyvų ir šiandien yra – įvairių investavimo mechanizmų. Vieni renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, kiti – į akcijas. Investicinė sąskaita – puikus mechanizmas. Tik praėjusiais metais buvo priimtas sprendimas.
Lieka ta pati antra ir trečia pakopos – pradedame diskusijas ir apie profesinius fondus. Tų įvairių būdų tikrai yra, tik mums reikia susikoncentruoti ties tuo, kad turbūt reikia daugiau kalbėti su savo klientais, daugiau juos informuoti, kodėl antra pakopa yra gera ir kodėl verta kaupti.
Ne paslaptis, nuo 2019 metų pensijų fondai šiek tiek atsipalaidavo šiuo klausimu. Jie turi pradėti dirbti su kiekvienu žmogumi. Man atrodo, turėtume išsklaidyti tas baimes. Jeigu žmogus ties skurdo riba buvo iki pensijos, tai ar jis kaupia antroje pakopoje, ar ne, greičiausiai, ir po to jis turės labai mažas pajamas, ir jam reikės paramos mechanizmų.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
