Prienų rajono Išlaužo bažnyčioje įsižiebia lempos, tačiau klebonas vis turi sukti galvą, kaip iš surinktų aukų apmokėti elektros ir šildymo sąskaitas. Prieš dvejus metus elektros reikėjo ne tik šviesai, bet ir šildymui, tačiau viską pakeitė drastiškai pakilusios elektros kainos.
„2022 metais mums atėjo sąskaita 3670 eurų. Tai buvo katastrofa. Nutraukėme šildymą „Oras vanduo“ sistema“, – pasakoja Išlaužo parapijos klebonas Vilius Sikorskas.
Todėl dabar brangūs sistemos įrenginiai stovi nenaudojami. Vietoje jų veikia dyzelinis pečius. Dabar šildymas ir elektra kainuoja gerokai mažiau – pusantro tūkstančio eurų. Tačiau klebonas klausia: kodėl bažnyčiai reikia dvigubai mokėti už elektrą?
„Elektra mums atsieina: 250 sumokame „Elektrum“. Ir šiek tiek daugiau kažkodėl „ESO“ sistemai“, – sako V. Sikorskas.
Visos Lietuvos bažnyčios moka už sunaudotą elektrą ir dar turi apmokėti galios dedamąją, nes bažnyčios nėra pripažintos kaip buitiniai vartotojai, kurie šios dedamosios nemoka.
„Už elektrą – truputėlį virš 400. O perdavimui tada lieka 380, 390, 370 – priklauso nuo mėnesio“, – teigia Panevėžio katedros klebonas Kęstutis Palepšys.
Sąskaita galėtų sumažėti 10–15 procentų
Išlaužo ir Panevėžio pavyzdžiai rodo, kad sumokėję už sunaudotą energijos kiekį apytiksliai antra tiek dvasininkai turi sumokėti ir „Energijos skirstymo operatoriui“ už sunaudotos energijos galią. „Nemuno aušros“ frakcija Seime susirūpino bažnyčiomis ir siūlo įstatymuose pripažinti bažnyčias ir kitas valstybės pripažįstamas religines bendruomenes kaip buitinius elektros, taip pat ir dujų, vartotojus. Galios dedamoji bažnyčioms tokiu atveju bus įtraukta į sunaudotos energijos kainą, tuomet sąskaita būtų 10–15 procentų mažesnė.
„Kai tu matai ir kada tu šnekiesi su kunigais, kokie kaštai jiems iššoko. Iš tikrųjų, ką ten ta močiutė iš tų dviejų eurų ar tos kapeikos padėtos, iš ko bažnyčia išsilaikys?“ – klausia „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Įstatymų projektus sukūrė Žemaitaičio bendražygė Daiva Petkevičienė. Jos manymu, bažnyčia atlieka misiją, o valstybė ją skriaudžia.
„Norim priskirti religines bendruomenes prie buitinių vartotojų, kad jos būtų atleidžiamos nuo galios mokesčio, nes nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, papildomų pajamų kažkokių negauna, o tai yra tik auka bažnyčiai skirta gyventojų“, – teigia R. Žemaitaitis.
Toks siūlymas – ne pirmas
„Tai manau, kad mes čia nesijaudinsim ir nepulsim lenktyniauti, kas labiau esam krikščionys“, – komentuoja Seimo konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma.
Opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas J. Razma „aušriečių“ siūlymo nepeikia: dvasininkai jam ir kitiems Žemaitijoje rinktiems parlamentarams skundėsi ne kartą, todėl problema atrodo pagrįsta. Tiesa, konservatorių dauguma Seime ir Vyriausybė palaidojo tokią pat Lenkų rinkimų akcijos iniciatyvą prieš kelerius metus.
„Valdantieji tiesiog atmetinėja mūsų iniciatyvas ir, jeigu mes norim, kad kažkokios svarbios nuostatos būtų priimtos, tai kartais geriau palikti tą iniciatyvą valdančiųjų atstovams“, – sako J. Razma.
Tačiau politologė Rima Urbonaitė nevynioja žodžių į vatą: „Nemuno aušra“ tęsia savo rinkimų kampaniją, į kurią jau seniai įtraukė ir kunigus.
„Kai tu pamatai iniciatyvą ir prisimeni dabar toliau, beje, besitęsiančios kampanijos epizodus, tai tada tu keli klausimą, ar tai nėra tiesiog interesų atstovavimas asmenų, kurie ir dabar tave labai palaiko“, – sako R. Urbonaitė.
Nauda Žemaitaičiui?
„Galima sakyt, kad tai populizmas, tegu mes darom tuos populiarius sprendimus, bet tai yra žmonėms skirtas sprendimas – ne Žemaitaičiui, ne Petraičiui. Aš asmeniškai nuo to sprendimo naudos jokios neturiu“, – tikina R. Žemaitaitis.
Bet ar tikrai Žemaitaitis naudos neturėtų?
„Kaip tikintis aš visada prisidedu prie bažnyčios išlaikymo visą laiką“, – tikina „Nemuno aušros“ lyderis.
Vadinasi, naštai palengvėjus kunigai tiek nespaustų Seimo nario. Politikas užsimena, kad dvasininkams jau kartais ir nebeturintis kuo padėti. O ir lankytis šaltose bažnyčiose nemalonu.
Politologė atkreipia dėmesį, kad ir siūlymas kol kas neprimena solidaus teisės akto.
„Niekas neneigia, kad galbūt problemos yra, bet mane truputėlį liūdina požiūris į teisėkūrą, į analizę. Nes dabar atrodo, kad pirma registruojam, o paskui analizuojam“, – komentuoja R. Urbonaitė.
„Jeigu Žemaitaičiui pavyks, tai mes jam uždėsime karūną – tegul atvažiuoja į Išlaužą“, – tikina Išlaužo parapijos klebonas V. Sikorskas.
Kol kas dar bažnyčioms teks palaukti: siūlymas dėl bažnyčių ir religinių bendruomenių pripažinimo buitiniais vartotojais dar Seime nepradėtas svarstyti.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
