Sveikatos apsaugos sistemoje gimsta projektas, pagal kurį iš esmės nemokama liktų tik būtinoji pagalba. Už visas kitas paslaugas pacientams, išskyrus skurstančius asmenis, tektų primokėti. Tai gera žinia privačioms medicinos įstaigoms, tačiau visuomenėje šis projektas turėtų sulaukti audringų diskusijų, rašo „Verslo žinios“.
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) maždaug porą mėnesių aktyviai triūsia viešųjų ir privačių gydymo įstaigų lygiateisiškumo bėdas nagrinėjanti darbo grupė, kurios nariai yra valstybinio ir privataus medicinos sektorių atstovai.
Abi pusės dienraščiui džiaugėsi, kad grupės darbas itin spartus ir efektyvus, rezultatus Vyriausybei ir visuomenei ketinama pateikti kitų metų vasarį. Per porą grupės posėdžių nustatytos bėdos ir apsitarta dėl būdų jas įveikti.
„Verslo žinių“ duomenimis, daugiausia diskusijų kyla vadinamuoju „priemokų klausimu“. Teoriškai valstybinėse gydymo įstaigose „priemokos“ už paslaugas, kurias apmoka ligonių kasos, yra draudžiamos, praktiškai – sunku rasti žmogų, kuris pasakytų, kad jam poliklinikoje ar ligoninėje neteko už kažką nors mokėti.
Dienraščio duomenimis, bus siekiama, kad viešojo sektoriaus gydymo įstaigos pačios nusistatytų mokamų paslaugų kainas, kaip ir privatininkai. SAM specialistai dar neseniai svarstė, kad privatininkų plėtrai ir populiarumui galimai kenkia imama priemoka iš pacientų už suteiktas paslaugas, nors už jų teikimą draustiems privalomuoju sveikatos draudimu sumoka ligonių kasos pagal pasirašytas sutartis.
Privatininkams tokie svarstymai, švelniai tariant, kelia šypsnį. Visų pirma jie pažymi, kad valstybinių gydymo įstaigų biudžetų „neplėšia“ išlaidos pastatams ir aparatūrai. Taip pat jie baksnoja pirštu į viešą paslaptį – medikų atlygį vokeliuose, mandagiau vadinamą „pacientų padėka“. Privatininkai kainoraščius skelbia viešai, o informacija apie padėkų dydį sužinoma iš interneto ar iš ligos draugų.
