Politika yra toks nenuspėjamas dalykas,kad šiandien šlovės viršūnėje,o rytoj jau politikos šiukškyne.Darbiečiai,sakyčiau,sunkiai ,bet užtikrintai siekia rinkėjų pasitikėjimo ir ,reikia manyti,jį užsitarnaus savo darbu.

Nemėgstamiausiems pirmūnams kaip ir turėtų būti aiški politinė ateitis,nors valdžios troškimas toks nenumaldomas,kad ir vel ras būdų ,kaip save pateikti rinkėjams ir juos "išdurti".

Lietuvoje perdaug partijų ir tai tik klaidina žmones.Gana 4 didžiūjų pagal skaitlingumą partijų ir būtų gana.Žmonėms būtų lengviau apsispręsti,viskas būtų labjau koncentruota ir aišku.

Mano nuojauta sako,kad artėja konservatorių eros saulėlydis.Padaryta daug gero ,bet dar daugiau blogo-emigracija,nedarbas,skurdas.Gal iš to ir gimsta ta nemeilė.Nemeilė Uspaskichui-vaikiška,stos prie valdžios vairo ir visi jį pamils.

Tamaševskio nėra už ką mylėti:nemyli žmonių,žemėj kurių gyvena,kursto tautinę nasantaiką,šmeižia Lietuvą.Jo nėra už ką mylėti,jį myli tik tokio pat sukirpimo žmonės:be garbės ir sąžinės.

Manau,kad Kubilius valdžios viršūnėje atsibūrė ne laiku ir ne vietoje.Bendra pasaulinė ekonominė situacija labai daug ką reiškia,bet tuo pačiu jis padarė ir klaidų,kurios labai smogė eiliniams mirtingiesiems.

Artėja rinkimai ir reikia ,kad DP juos ženkliai laimėtų,premjeru išsirinktų Uspaskichą,o jis tai tikrai sugebėtų būti geru vadovu.

P.Degutienė būti nemėgstama galėjo tapti dėl įtariamų sūnelio operacijų "Snoro" banke,t.y. dėl galimo stambaus indėlio atsiėmimo.

Būti visų mylimu-utopija,kad Kubilius nemėgstamų viršūnėje-realu,na o Uspaskichą,pasirodo ,žmonės myli,nes pastarasis "atsidūrė" nemėgstamiausių gale.

Nepasitikėjimas politinėmis partijomis,politinių partijų vadovais,rodo mūsų silpnus demokratinius pamatus,todėl politikai atstovaudami tik 5% Lietuvos gyventojų,turėtų būti labiau prieinami,suprantamiau aiškintų savo įdėjas,daugiau dėmesio skirtų kiekvieno žmogaus problemoms