Apie būsimo ministro prioritetus, tai, ką žada – pokyčius ar tęstinumą, „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su Luku Savicku.
Lukas Savickas apie susitikimą su prezidentu
Ar sklandžiai tuomet praėjo jūsų pokalbis su prezidentu, visus atsakymus pateikėte, apie jus tokios abejonės kaip apie jūsų partijos kolegą nesklando?
L. Savickas: Dar neteko bendrauti su kolega Linu Kukuraičiu po jo susitikimo, tai negaliu komentuoti, kaip praėjo susitikimas jo vertinimu, bet galiu komentuoti apie savo susitikimą. Tai esu tikrai dėkingas Respublikos Prezidentui už labai konstruktyvų pokalbį.
Iš esmės spėjome pereiti, mano vertinimu, per pačius svarbiausius, visus svarbiausius energetikos politikos prioritetus. Manau, kad ir ne vienas projektas buvo ganėtinai detaliai aptartas. Turėjome galimybę pakalbėti apie tą tokį politikos tęstinumą kaip leitmotyvą, ir čia demokratams jis yra tiesiog natūralus.
Energetikos nepriklausomybė – toks vienas iš pagrindinių leitmotyvų, sinchronizacija, prasidėjusi dar per 1-ąjį mūsų darbo Vyriausybėje laikotarpį, 2016–2020 metais, baigiasi vasarį, sinchronizuojantis su Vakarų Europos tinklais.
Tai akivaizdu, kad ta inercija ir užduota kryptis yra ta, prie kurios pagrindų esame dalyvavę nuo pat pradžių ir esame pasiryžę toliau tęsti darbą šia kryptimi. Aptarėme labai konkrečius kitus uždavinius, kurie mums padėtų ir artimiausius tikslus pasiekti, kurie orientuoti jau į 2028-uosius metus, kad pagaliau pasigamintume tiek, kiek mes suvartosime tais metais. Šiek tiek tolimesnius klausimus taip pat pavyko aptarti.
Būsimas energetikos ministras įvardijo pagrindinius prioritetus
Tai kažkokių grandiozinių reformų jūs nežadate, kai ateisite greičiausiai į šias pareigas, jau tęstinumas yra tas raktinis žodis čia?
L. Savickas: Aš drįsčiau sakyti taip, kad signalas turėtų būti apie darbų tęstinumą kaip tokį. Tai yra strategiškai valstybės raidai svarbi sritis, ir čia klausimai yra derinami iš anksto, ir darbai vyksta tikrai kartais ir 10-mečiais, bet tai yra strategiškai valstybei svarbūs klausimai.
Be abejo, kad norėsis išryškinti, paryškinti tam tikras veiklos kryptis, tas prioritetines kryptis – jas pristačiau ir prezidentui. Tai visų pirma, daugiau dėmesio vertės žmogui, tai yra, kad ta mūsų vykdoma energetikos transformacija turi būti apčiuopiama ir naudinga žmonėms.
Daugiau vaidmens ministerijos – ne tik kaip reguliuotojos, bet kaip ir naujų investicijų pritraukimo partnerės. Ir, be abejo, geopolitinės realybės – ar tai Ukrainos karo, ar įvykių Hormūzo sąsiauryje padiktuota realybė – kai reikia daugiau saugumo. Visų pirma, pradedant mažinimu mūsų importuojamo iškastinio kuro dedamosios, bet lygiai taip pat stiprinant mūsų energetikos infrastruktūrą kartu su mūsų partneriais Europoje ir ten priimamais sprendimais.
Ko jūs dabar nepaminėjote, bet ką paminėjote išėjęs po susitikimo su prezidentu – tai kalbėjote apie ekonomiškai tvarią gaminančių vartotojų sistemą. Gal galite detalizuoti, ką jūs čia turėjote omenyje, ką jūs čia siūlysite?
L. Savickas: Kaip tik šiuo metu Seimas savo paskutinių plenarinių posėdžių metu, per pratęstą sesiją, turėtų priimti tam tikrą įstatymų paketą, kuris bando surasti balansą, išlaikantį ir teisėtus lūkesčius gaminančių vartotojų, ir tuo pačiu atliepiantį besikaupiančią įtampą iš tiekėjų pusės. Ir būtent šiuo metu rytoj jau yra numatytas komiteto posėdis, svarstys, tame tarpe, ir mano su kolegomis registruotus pasiūlymus tam, kad galėtume, tikėtina, liepos 7 dieną priimti sprendimą.
Tai, be abejo, nebus galutinis sprendimas, bet aiški indikacija, kuria kryptimi bus judama, galėtų būti šis įstatymo projektas, kuris dabar pateiktas dar dabar laikinai einančio pareigas ministro ir tuo pačiu tobulintas Seime.
Kai „Nemuno aušra“ buvo valdančiojoje koalicijoje, vis skambėjo tas siūlymas nacionalizuoti „Ignitį“. Ar galutinai galite pasakyti, kad 21-oji Vyriausybė šito klausimo nebekels?
L. Savickas: Kol nėra pasirašyta Vyriausybės programa ir nesuformuota Vyriausybė, tikriausiai nereikėtų taip galutinai sakyti, kad visi kuoliukai yra sukalti. Dar procesas vyks per artimiausias kelias savaites, bet aš labiau tą klausimą apsukčiau: tiek daug kalbėjus ir žadėjus, ir buvus valdžioje nepilnus dvejus metus, šis klausimas nebuvo išspręstas.
Tiesiog tą tikriausiai reikėtų žinoti, kad tikriausiai buvo labiausiai pasirinkta tam tikra prasme politikuoti, eskaluoti temą, tačiau nebuvo rastas sprendimas ir „Nemuno aušra“ neįgyvendino šio pažado, kurį tik jie patys ir yra davę.
Savickas apie kuro kainų krizę: atsakas turėjo būti greitesnis
Paskutiniu metu didelė problema buvo aukštos degalų kainos ir Energetikos ministerija čia nebuvo paskutinėje vietoje ieškant sprendimų, kaip mažinti tą įtampą. Įvairūs sprendimai buvo priimti, ir kad kasdien degalinės skelbtų kainas, buvo ir siūlymas, kad tik kartą per parą galėtų ir kelti tas kainas, svarstyta dėl „Orlen Lietuva“ viršpelnių apmokestinimo. Kaip jūs vertinate tai, kaip sekėsi Energetikos ministerijai tvarkytis su iššūkiais?
L. Savickas: Tai ne tik kad būčiau daręs, bet ir dariau, nes ta parlamentinė iniciatyva iš tikrųjų ir uždavė toną mūsų valstybės atsakui į iškilusias kuro ir degalų kainas, nes pačiam teko teikti įstatymo projektą, numatantį laikiną mokesčio sumažinimą.
Tik po to jau Vyriausybė pateikė savo versiją, ir iš tikrųjų reakcijos reikėjo greitesnės. Pačiam yra tekę dirbti keliose Vyriausybėse, tai kai jau matome kylančią krizę, krizės atsakas pats efektyviausias yra tas, kurį sugebama įgyvendinti greitai – greitis dažnai būna esminis faktorius. Tą teko pačiam siūlyti iš parlamentaro pusės ir džiaugiuosi, kad tuomet parlamentas tą pateikimo iniciatyvą ir palaikė.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
