Nausėda rėžė apie rusų kalbos atsisakymą: nebegyvename sovietmečiu – turi taikytis prie valstybės, kurioje gyvena

Tai tegul visi užsenečiai Lietuvoje tai pat taikosi prie mūsų Lietuvių kalbos.O ne mės gyvenantys Lietuvoje moketi jų Anglų ir kitas kalbas.

Kas dar turi kokį skambų šūkį!
Negyvensime, kaip prie sovietų, bet šliaužiosime, kaip pageidaus kiti šeiminininkai!

Reikia sumažinti rusakalbių ir gatvėse.Dabar daugiau nei tarybiniais laikais.Ir svarbiausi,kad visi rusakalbiai,tiek rusai,baltarusai,ar ukrainiečiai,visi nekenčia mūsų.Dabar juokiasi,sveikinasi.Bet jei būtų galimybė,tai suvarytu peilius ir kirvius į nugaras net nedvejodami.Jie susivienitu, ir visus lietuvius išnaikintu.

Sutinku ,visi ukrainiečiai gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje šneka rusiškai ,tegu mokinasi lietuviškai arba varo į tėvynę ,šaunuolis prezidentas reik tvarka padaryt

Mano sūnus 7m už jus visus gudresnis, mokinasi UK ir jis kaip vaikas nusprendė rinktis antrą užsienio kalbą mokintis Rusų traktuodamas tai kadangi laisviausiai ja galbėtis gali didžiojoje dalyje pasaulio, atsisakė Prancūzų, Vokiečių mokintis neverta nes Rusiškai daugiau kur gali susišbekėti...

''Rusija puola, Rusija įsiverš, Rusija 2027 ar 2030 metais..
Puikiai suprantate, kad tai yra absoliuti nesąmonė.
Galvoti apie tai, kad įvyks sausumos operacija, gali tik visiški idiotai, tokie, kaip Kasčiūnas, Nausėda ar Sinkevičius!
Lietuva, kaip provokuojanti vakarų ir Rusijos karinį konfliktą šalis, tikėtina, anksčiau ar vėliau gaus raketinį RF smūgį į karinius ir strateginius objektus.
Lietuva dabar kuria taikinius savo žemėje, visiškai nesirūpindama savo žmonėmis.
Labai gaila , kad tautos mentalitetas yra užstrigęs XX a. pabaigos metalinėje būsenoje ir nykstantis intelektas neleidžia lietuvių tautai formuotis naujo pasaulio erdvių supratime ir analizėje. ''

Seniai pastebėta: kuo silpnesnė valstybėje moralė, tuo storesni teisynai. Kai nebelieka pasitikėjimo, viską pradedama reguliuoti. Gimsta instrukcijos instrukcijoms, kontrolė kontrolei, komisijos komisijoms. Ir vieną dieną paaiškėja, kad žmogaus tarp taisyklių nebeliko.
Neteisybė ateina su segtuvu, antspaudu, elektroniniu laišku su metaduomenimis, su mandagiu valdininko balseliu, kuris nuoširdžiai apgailestauja. Valstybės tikrumo egzaminas prasideda ten, kur prieš ją stovi vienišas žmogus: ligonis, našlė, neteisingai apkaltintas, vaikas, senolis. Tas, kuris nebeturi kuo pasiremti.
Turime Teisingumo ministeriją, tarsi kažkur Vilniuje sėdėtų žmonės, kurių darbas – pasirūpinti, kad Lietuvoje būtų teisinga. Tik pabandyk nueiti ten su savo gyvenimo neteisybe – Teisingumo ministerija jums nepadės. Ir visai suprantama – toks nėra jos darbas.

Tuo tarpu Lietuvoje, nepaisant Vyriausybės programoje įrašytų įsipareigojimų, realių diplomatinių veiksmų, kurie leistų santykius su Kinija grąžinti iki įprasto ES valstybių diplomatinio atstovavimo lygio, iki šiol nėra. Tik pasidrąsinimai, kad nenusileisime ir apgailestavimas, kad Kinija sudėtingas (ir, savaime suprantama, nuoseklus) partneris. "Įjungtas" laukimo rėžimas, tikintis kažkokio įvykio, kur leistų atkurti diplomatinį atstovavimą nieko nedarant.
Nusprendėme nebelaukti ir imtis parlamentinės diplomatijos – Seimo narių grupės atstovams vykti į Briuselį susitikti su Kinijos atstovais.

Vieną tautą atvirai diskriminuoti yra kažkas kvaila.

Pigus triukas ir tiek.