Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška.
Pone Januška, pakalbėkime apie tas tendencijas Lietuvoje. Kiek vagystės parduotuvėse tampa vis labiau masiniu reiškiniu?
A. Januška: Vagystės ir toliau didėja, tačiau vagysčių augimo tempas pastaraisiais metais, kuo ir turėtume turbūt kažkiek pasidžiaugti, tampa nuosaikesnis. Jeigu pažvelgtume, tarkime, į ikiteisminius tyrimus, kurie pastaraisiais metais buvo pradėti dėl vagysčių iš prekybos vietų, tai iki 2023-iųjų metų tokių atvejų per metus būdavo apie 2 tūkst.
Turime tokį ženklų augimą 2023-iaisiais metais iki 4 tūkst. 2024-aisiais metais tas skaičius buvo pasiekęs 5,5 tūkst., o 2025-aisiais metais vėlgi turime mažėjimą iki 2,9 tūkst. Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad situaciją į gerąją pusę pakeitė 2023-iaisiais metais Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kai sisteminės vagystės buvo pradėtos sumuoti ir, kai jos pasiekdavo ar perkopdavo 150 eur. sumą, jau būdavo pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė.
Čia svarbu pažymėti, kad daugelis vagysčių yra tokios, kai pavagiama prekių iki 150 eur. vertės, nes iki tos sumos yra taikoma administracinė atsakomybė. Iš tikrųjų iki 2023-iųjų metų tos bausmės neatgrasydavo asmenų nuo vagysčių, nes baudos dažniausiai būdavo nesumokamos ir toliau būdavo vagiama.
Nuo 2023-iųjų metų ta situacija pasikeitė, tos smulkios vagystės buvo pradėtos sumuoti ir dėl to mes turėjome tokį didelį šuolį pradėtų ikiteisminių tyrimų – tai yra atvejų, kada asmenys buvo patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tas mažėjimas 2025-aisiais metais rodo, kad ši priemonė davė tikrai pakankamai gerų rezultatų.
Kokio tipo tai yra vagystės? Kokia čia yra specifika?
A. Januška: Vagiama yra iš visų parduotuvių, o būdai labai ženkliai nekinta. Klasikinis būdas yra tada, kai paimamos prekės, paslepiamos po drabužiais ar įsidedamos į kuprines, ar į kitą vietą, ir tokiu būdu slapta yra išnešamos iš parduotuvės – tas būdas jau daugelį metų yra toks ir jis išlieka.
Kažkiek pastaraisiais metais buvo padidėję brutalių vagysčių, kada tiesiog įeinama viešai, čiumpamas nemažas kiekis prekių ir greitai pasišalinama iš parduotuvės, neretai netgi grasinant parduotuvės personalui.
Per pastaruosius metus, ypač atsiradus automatinėms kasoms, atsirado ir tokių kažkiek išmanesnių būdų. Tai yra, kai savitarnos kasose yra ne visos prekės nuskenuojamos, kada bandoma pasverti brangesnes prekes įvedant pigesnių prekių kodus.
Daugiau gal statybinių prekių parduotuvėse toks irgi išmanesnis būdas yra, kai ant brangesnės prekės yra perklijuojamas pigesnės prekės brūkšninis kodas.
Vis garsiau Europoje kalbama apie tai, kad parduotuvėse bus diegiamos veido atpažinimo technologijos. Kita vertus, ši nauja praktika kelia ir rimtų klausimų dėl asmens privatumo ir duomenų apsaugos. Kaip jūs pats vertintumėte tokią prevencinę priemonę?
A. Januška: Taip, tiek mes, tiek prekybos tinklai irgi nagrinėjame įvairius variantus. Teko girdėti, kad Jungtinėje Karalystėje kai kurie dideli prekybos tinklai pradėjo naudoti vaizdo stebėjimo sistemų pagalbą bei veidų atpažinimo technologijas.
Tai būtų tikrai labai efektyvi priemonė, tačiau, deja, mes šiai dienai negalime naudoti tokių technologijų, kad užkardytume vagystes, nes Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas numato riziką, kad jį pažeistume.
Baudos už asmens duomenų apsaugos reglamento pažeidimą iš tikrųjų yra milijoninės, siekia iki 4 proc. nuo apyvartos, tad iš esmės nei prekybos tinklai, nei saugos tarnybos nėra linkusios prisiimti tokios rizikos ir tuo rizikuoti. Tačiau lygiai taip pat, kaip ir su mano minėta Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kai buvo pradėtos bendrinti smulkios vagystės ir tuo pagrindu pradedami ikiteisminiai tyrimai, mes iš tikrųjų praėjome ilgą kelią, daug susitikimų ir su Teisingumo ministerija, ir su prokuratūra, ir su teisėsaugos institucijomis, ir palaipsniui buvo prieita prie tokios praktikos.
Aš labai tikiu, kad pavyks suderinti tą balansą tarp asmens duomenų apsaugos ir to tikslo, kuris svarbus ne tik turbūt prekybos tinklams, bet ir visai visuomenei. Ypač tas sistemines vagystes vykdantys asmenys – turime atvejų, kad tie patys asmenys ir po 60, ir po 70 kartų yra sulaikomi per metus vykdantys vagystes.
Turime atvejų, kai tas pats žmogus toje pačioje parduotuvėje net tris kartus per dieną apsivagia. Tai tokių technologijų kaip veidų atpažinimas naudojimas būtų tikrai labai svarbi priemonė, padedanti kontroliuoti vagystes iš prekybos vietų.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
