Žmogaus teisių komitetui nurodyta iki lapkričio 24-osios parengti ir įregistruoti nutarimo projektą dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo. Mat pagal įstatymą komisijos sudėtį tvirtina Seimas šio komiteto teikimu.
Įstatyme taip pat numatyta, kad pretendentas premijai gauti Seimui turi būti pateiktas iki lapkričio 23 dienos.
Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir šaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad paskirti šią premiją yra parlamento pareiga.
„Komisija bus sudaryta tikrai, aš tą galiu pasakyti aiškiai, partijos jau pateikė savo pasiūlymus – žmones, kokius reikėtų skirti į komisiją. Ši komisija yra iš dalykų, kurie yra mūsų savigarbos klausimas, nešnekant apie kandidatus, bet šnekant apie pačią premiją. Jos būtinumu arba jos reikšme niekas neabejoja šitame Seime, tai yra mūsų pareiga, ir mes tą pareigą įvykdysime“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Jis sakė neturintis kompetencijos vertinti, ar premiją nusipelnė gauti V.Landsbergis.
„Aš būčiau neteisus vertindamas teigiamai arba neigiamai, tai tikrai ne mano kompetencija, kiek žinau, komisijoje atstovaujama gana plačiai visuomenei, ne tik Seimo nariai joje dirba, tai paprasčiausiai manau, kad komisija apsispręs dėl vieno ar kito kandidato. Aš įsivaizduoju, kad nauja komisija bus sudaryta, svarstys visus pasiūlymus, kurie bus, ir jeigu vėl V.Landsbergis bus siūlomas, jo kandidatūra tikrai bus svarstoma. LVŽS neturi išankstinių nuostatų dėl vieno ar kito politiko dėl politinės priklausomybės arba požiūrio į mus“, – aiškino R.Karbauskis.
Pagal įstatymą, į komisiją po vieną atstovą deleguoja Seimo frakcijos, po du narius – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, Signatarų klubas ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Pasak Seimo vicepirmininko, buvusio Laisvės premijos komisijos nario Gedimino Kirkilo, akivaizdu, kad šiemet nepavyks išlaikyti įstatyme nustatytų terminų. Todėl, anot jo, svarstoma galimybė antrą kartą Seimui pateikti pernai komisijos atrinktą, bet Seimo nepatvirtintą V.Landsbergio kandidatūrą.
„Tokia mintis yra, bet reikia, išsiaiškinti teisinius aspektus“, – BNS sakė G.Kirkilas.
Jo teigimu, bet kokiu atveju sprendimą dėl to turėtų priimti susirinkusi nauja Laisvės premijos komisija.
Buvusi Laisvės premijos komisija siūlė 2015 metų premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui, tačiau tam nepritarė Seimas. Po tokio Seimo sprendimo atsistatydino dalis komisijos narių, premija liko niekam nepaskirta. Net pasigirdo siūlymų visai naikinti šią premiją.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
