TURINCIAI TOKIUS PUIKIUS AZUOLUS IR LIEPAS KURIE TARE ZODI KOVOJE UZ TIESA IR TEISINGUMA ,UZ GALUTINE NEPRIKLAUSOMYBES PERGALE LIETUVOJE-UZ DUKROS ATIDAVIMA TIKRAI MOTINAI !!!!!!!DEKOJAME JIEMS VISIEMS !!!!!!!!!!!

BLICKRYGO PABAIGA.KVIT BLICKRIGUI.

BLICKRYGO PABAIGA.KVIT BLICKRIGUI.

LAIMĖJUSIŲ NĖRA IR BŪTI NEGALI, NES TAI – “PIRO PERGALĖ” (papildyta)

Suprantu Neringos Venckienės skausmą ir nuoskaudą. Nesu niekad matęs šios kraupios istorijos dalyvių gyvai. Tačiau jaučiuosi dalinai kaltas, kaip ir daugelis tiesos kelio ieškotojų, kad kol kas teisingumas “D.Kedžio istorijoje” netampa realybe. Nežiūrint naujo prievartos ir smurto akto, negalima leisti, kad blogis ir toliau triumfuotų.

Peržvelgiau televizijų laidas, susipažinau su kita informacija žiniasklaidoje ir įsitikinau, kad šį kartą įvairaus smurto buvo kur kas daugiau, negu Kovo 23d. vykusio šturmo metu. Niekas tada klūpančių mitinguotojų, kaip didžiausių nusikaltėlių užlaužtomis rankomis žeme netąsė, ir suiminėdami į automobius negrūdo, namo durų ir langų nelaužė bei stiklų nedaužė. Prievartos priemonės , manau, buvo panaudotos visiškai neadekvačios. Netgi ramiai sėdintys Kedžiai buvo nepalikti ramybėje, nors jie absoliučiai niekam netrukdė ir nesipriešino. Kokia prasmė buvo tempti jėga, pažadintus iš miego senukus lauk iš jų namų be tinkamos aprangos, o Kedienę dargi basą? Koks teisėjas, prokuroras ar antstolė tokią teisę suteikė? Gal taip norėta pašalinti liudininkus, kad nematytų būsimo smurto akto prieš mergaitę? Informacijos apie mergaitės klyksmus ir šauksmus pakanka ir šį kartą, tad smurtaujama buvo akivaizdžiai. Jei mergaitė atsisėdo savo tetai ant kelių, tai teisėja Neringa Venckienė tapo didelė kliūtis? Mergaitei apsirengti ir pasiruošti būti “paimtai” buvo suteikta viena minutė laiko, kurį mergaitė paskyrė savo valios išreiškimui.

Ne tik prieš mergaitę nebuvo teisės niekam smurtauti, tačiau ir teisėja turi neliečiamumo imunitetą. Be teismo sankcijos teisėjo suimti, vartoti prieš jį smurtą be jokios rimtos priežasties be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidentės sutikimo niekas neturėjo teisės. ( pagal 114 Konst. str.)

Antstolė vėl viršijo savo įgaliojimus nevykdydama Kėdainių teismo nuosprendžio, kuriame privarta prieš mergaitę nebuvo ir negalėjo būti numatyta. Tai buvo padaryta, deja, jau antrą kartą iš eilės. ( Pikasas KODĖL ANTSTOLĖ S.VAICEKAUSKIENĖ NEVYKDĖ SAVO PAREIGŲ?) Kai pareigūnė po grubaus savo pareigų nevykdymo Kovo 23d. nebuvo nušalinta ir jai vėl leidžiama tą pačią užduotį vykdyti panašiomis sąlygomis, atsakomybę už pakartonus neteisėtus veiksmus turi prisiimti ir Antstolių rūmai bei Teisingumo ministras, kuriam ši tarnyba, kiek žinau, yra pavaldi.

Gali būti, kad šiai užduočiai Vaikų teisių tarnybos darbuotojos buvo kruopščiai atrinktos. Žinome gerą pavyzdį, kad ne visos tokios tarnybos specialistės gali ramiai stebėti, kaip vykdoma prievarta prieš mažą, niekuo nenusikaltusią mergaitę.

BLICKRYGO PABAIGA.KVIT BLICKRYGUI.

Galima suprasti Neringos Venckienės emocijų protrūkį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad dažniau laimi tas, kuris moka suvaldyti savo įniršį ir įjungti tiksliai apskaičiuotą, logišką, argumentais pagrįstą mąstymą. A.Ūso garbės ir L.Stankūnaitės interesų gynėjai jau seniai pastebėjo teisėjos Neringos Venckienės silpną vietą – jos kiek hiperbolizuotą emocionalumą. Tai žinodami , jie visaip stengiasi išprovokuoti naujų emocijų protrūkį tam, kad tuo pasinaudoti keliamų bylų karuselėje. N.Venckienė turi žinoti, kad politikoje labiau pravartus, kaip sakoma, šaltas protas, panaudojant įtikinamus argumentuotus teiginius. Nemaža teisėjos klaida yra ir tai, kad ji viešoje erdvėje savo oponentais laiko ne atskirus pareigūnus, politikus ar valdininkus, o visą teisinę sistemą ir netgi išreiškia nepasitikėjimą visa valstybe. Tikiu mūsų Tautos galiomis, išmintimi ir jos galimybe šalinti tuos teisėsaugos pūlinius, kurie savo nuodais teršia visą teisėsaugos organizmą. Kol kas tai daryti sekasi labai sunkiai, tačiau vilties vis tiek negalima prarasti. Neteko pastebėti, kaip Neringa Venckienė orientuojasi Lietuvos politikos sūkuriuose. Kol kas jos išreiškiamas požiūris į visą partinę sistemą, manau, yra perdėtai negatyvus. Tad, jei teisėja N.Venckienė nutars atsisakyti teisėjos mantijos ir panorės nerti į politinius vandenis, jai dar daug ko teks išmokti. Teks gerai suprasti, kaip reikia dirbti komandoje, kaip ieškoti bendraminčių ir talkininkų plačiame politiniame spektre. Ne tik ieškoti, bet ir neapsirikti renkantis bendražygius. Ne visos gražios trelės yra lakštingalų giesmės. Gyvenime būna ir tokių “lakštingalų”, kurios kumeliukus pjauna.

Pedofilijos ir žudynių istorija, perdavus mergaitę kaltinamojo A.Ūso draugei, nesibaigia. Šis naujas aktas tik dar kartą parodė, kokie galingi yra “suinteresuoti asmenys”, kurie, atseit “rūpinasi nergaitės interesais”. Kaip nesirūpinsi, jei kepurė dega…

BŪTINA NUSTATYTI AR MERGAITĖ BUVO PAIMTA AR PAGROBTA, PANAUDOJANT PRIEVARTĄ. Vakar ryto aktą atsakingi pareigūnai bando įvardinti, kaip Kėdainių teismo nutarties vykdymą. Susipažinus su vizualia medžiaga žiniasklaidoje ir liudininkų parodymais taip teigti, manau, nėra teisinga. Teisėjas V.Kondratjevas leido pašalinti visas kliūtis, trukdančias mergaitės paėmimui, tačiau neleido naudoti psichologinės ir fizinės prievartos prieš mergaitę. Antstolės S.Vaicekauskienės vadovaujami pareigūnai peržengė teismo leistinas jėgas ir, mano giliu įsitikinimu, panaudojo prievartos priemones, neadekvačias susidariusiai situacijai. Šeštą valandą ryto, net ir jokio specialaus provokatoriaus nesimatė. Jei ir buvo koks “prisitrynęs” kada nors anksčiau ir dar neapsišvietęs, tai jis galėto tą šturmą paprasčiausiai pramiegoti.

Visiškai nesistebiu, kad besimeldžiančių budėtojų – stebėtojų tarpe buvo jautrios sielos menininkai režisierė – poetė Neris Karpuškaitė-Akelaitienė, tapytojas Rimantas Radišauskas, dailininkas Juozas Valiušaitis. Klonio gatvėje įvairūs menininkai ir atlikėjai dalyvavo koncertinėse programose, net ir po to , kai Kultūros ministras Arūnas Gelūnas ministerijos vardu nuo jų atsiribojo. Specifinėje spaudoje buvo bandyta visaip tyčiotis iš Klonio gatvės renginių dalyvių, tačiau tos patyčios neprilipo. Ir prilipti negalėjo, nes tai buvo asmenybės ir savo sričių meistrai.

neleisti!

Mėgstu teatro režisierės Neries jautrius ir dvasingus eilėraščius, džiaugiuosi, kad Rimantas savo drobėse sugeba pateikti giliai apmąstytus sielos virpesius. Esu matęs jo personalinę paveikslų parodą. Nustebino jo pasirinktų paveikslų netikėti siužetai, kurie rodė menininko sielos jautrų nerimą. Savita realistine maniera nutapyti darbai, manau, buvo pakankamai gerai suvokiami ir Klonio gatvės budėtojams. Tai, kad parverstas tapytojas buvo suspardytas kartu su ant jo nukritusia Lietuvos trispalvę šį tą pasako, apie smurtautojų mentalitetą ir lojalumą mūsų valstybei bei jos simboliams.

Dar anksčiau, kai televizijos žiniose išgirdau režisierės N.Karpuškaitės – Akelaitienės pasiryžimą paaukoti visas savo santaupas tam, kad padengti bent dalį N.Venckienei skirtos baudos, žinojau, kad tai ne šiaip sau koks viešas pasimaivymas. Ši menininkė turi savo pasekėjų aktorių grupę, kuri, kiek žinau labai gerbia savo vadovę už jos dvasingumą ir meilę savo šaliai, artimui ir visiems doriems žmonėms.

Tikiu liudininkų parodymais , kurie papildyti ir filmuota medžiaga. Todėl drąsiai galiu teigti, kad mergaitė ne buvo perduota motinai teismo nustatyta tvarka, o paprasčiausiai pagrobta, panaudojant psichologinę ir fizinę prievartą, kas yra absoliučiai netoleruotina. Už tokią akciją, bei tokį jos vyksmą, manau, privalės atsakyit tie asmenis, kurie visam tam vadovavo ir vykdė, peržengdami tesimo sprendimą ir bendrahumaniškas moralės normas. Jei koks teisininkas Jovaišas nesieja moralės ir teisės, tai valstybė to negali sau leisti. Tai kartu, sakyčiau, lygiagrečiai esančios bendrabūvio normos ir jų privalu laikytis ir valstybės pareigūnams ir eiliniams piliečiams. Kalbėsiu atvirai. labiausiai bijojau, kad gali atsirasti tarp budėtojų – stebėtojų koks specialiai pasiųstas provokatorius, kuris taptų “violetinės minios” kaltės įrodymu. Taip nebuvo, tad tas pabrėžtinas mitinguotojų santūrumas dar labiau paryškina kontrastą, lyginant jį su neadekvačiais situacijai vykdytojų veiksmais.

Prezidentė, prieš išvykdama į tolimą dalykinę kalionę, paragino atsakingas institucijas išsiaiškinti mergaitės ėmimo aplinkybes. Kai kurios, šturme dalyvavusios tarnybos pareiškė, kad jų pareigūnai elgėsi teisėtai ir todėl jokių vidinių tyrimų daryti nesiruošia. Nelieka nieko kito, kaip sudaryti Seime laikinąją komisiją, kuriai tektų rasti tas teisėsaugos jėgas, kurios tokį tyrimą atliktų ir komisijos narius su rezultatais supažindintų. Seimo komisija, be to, turi teisę kviesti pasiaiškinti ir apklausti visus valstybės pareigūnus, kuriuos komisijos narių nuomone būtų būtina apklausti. Reikia tikėtis, kad tokios komisijos pirmininku netaps koks V.Mazūronis, S.Šedbaras ar panašaus kirpimo politikas, nes tada tiriamasis darbas būtų eilinį kartą sužlugdytas.

ne

sergi.ant biuletenio?