ačiū.

>mąstantis
Koks skirtumas kaip dirbti žemę, ar pačiam savo ūkyje ar dvare.

Aisku yra. Kai dirbi pas save, dirbi geriau ir produkcijos daugiau pagamini. Geriau ir paciam ir visai shaliai.

to Julius
Tam, kad statyti gelezinkelius ir vystiti pramone, reikia turet tvirtus pamatus. Ir reikia visgi pradet nuo zemes ukio. O turint stipru zemes uki, zmones su laiku persikeltu i miestus ir pastatytu gelezinkelius.

Gerb. Vidmantai, sutinku, ne man jus mokyti, nes visuotinai žinoma, kad jūsų aptariamuoju laikotarpiu Lietuvoje nebuvo, kaip kitose šalyse, tiesiami geležinekeliai ir asfaltuojami keliai. Nes jų jau nebereikėjo - buvo tokia išmintinga politika, kad net užkampių kaimiečiai skraidė į visas puses bio-malūnsparniais-vabalais; taip pat nebuvo tiesiami tarp sodybų kraštovaizdį biaurojantys stulpai su pakabintais laidais. Jų taip pat irgi nereikėjo -- kiekvienoje sodyboje buvo po branduolinį vandens ir bio atliekų reaktorių-generatorių, o kiekvienas turėjo kišeniuje po du tris ultra/infra belaidžio ryšio lietuviškus mobiliuosius video-fonus. Į Amerikas jei važiuodavo, tai tik iš pareigos pamokyti pasaulio tautas lietuviškai ir iš gailesčio skurstantiems amerikiečių ūkininkams. Ir taip toliau. Bet man dar ne viskas žinoma. Technologijų ir valdymo stebuklų sąrašą galite tęsti pats. Nepykit, prašau, kad aš čia taip sakant taip. Jūs gi pirmas pradėjote.

Krupavičiaus reforma yra bolševikininė -t.y. iš veino atimti kitiems atiduoti:
"3) svetimose kariuomenėse tarnavusių ir prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių privačių savininkų žemes; " - teoriškai tai gražu, tačiau praktiškai baigdavosi tuo, kad jei dvarininkų pilnametis sūnus kovojo už Lenkijos nepriklausomybę, iš jo tėvų Lietuva konfiskuodavo žemę.
"4) visų privačių savininkų žemes, viršijančias 80 ha." - absurdiškas reikalavimas tik dideli ūkiai yra pajėgūs konkuruoti, nes tik dideli yra pajėgūs pirkti žemės ūkio mašinas. Lietuvių istorikai tai nutyli. Parodykite tarpukario ūkininką kuris būtų turėjęs lokomobilį. O štai dvarai juos turėjo. užtenka to žemės kulto, reikia blaiviai nors kartą mastyti. Koks skirtumas kaip dirbti žemę, ar pačiam savo ūkyje ar dvare.
"Deja, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo tautininkų valdžia žemės reformą sulėtino" - ne deja, o visa laimė. Pats Smetona yra pripažuinęs kad žemės reforma užtraukė Lietuvai gėdą. Autorius besiremdamas Lietuvos istorikais klysta , nes pusiau tiesa yra pusiau melas.

Na ir kas iš šio straipsnio naudos? Kur žurnalistinės sąsajos su dabartimi?
Neįdomu.
Geriau rašykite apie tai, kas vyksta dabar - tai ir bus žurnalisto darbas.
Ar tai, kas vyksta yra kokia reforma?
Kodėl niekas nekomentuoja, ką "praneša" ŽŪM apie "paramą kaimui"?
Juk ten tiek gražaus melo.
O išties žemės ūkyje (jau industrijoje) vyksta mūsų gyvenimą keičiančių ir lemiančių reiškinių.
***
Istoriją palikite profesionaliems istorikams.

Valiušaitis daro esminę klaidą idealizuodamas žemės reformą bei niekindamas šiuolaikinę Lietuvą ir jos reformą., beje, Smetonos diktatūra nebuvo fašistinė, Smetonai buvo toli iki Mussolinio

Iš tikrųjų, "ką sakytų M. Krupavičius šiandien", " regėdamas Lietuvoje maždaug milijoną hektarų – dvigubai daugiau, nei jis turėjo žemės reformos fonde! – apleistų, krūmynais aptekusių, šalies ūkyje nebenaudojamų žemių, o drauge – neberasdamas čia per pusę milijono darbingų, krašto ekonomikai gyvybiškai reikalingų, tačiau svetur duoneliauti pasklidusių gyventojų?"

Autorius išsakė savo nuomonę, ką sakytų M. Krupavičius. Galima su tuo sutikti.

Tik jis nepaaiškino dabartinės Europos Sąjungos politikos įtakos Lietuvai ir jos žmonėms žemės klausimais.
Na, pvz, išmokos už žemės nedirbimą. Nušienauk piktžoles savo sklype ir gausi už tai ES pinigų, iš kurių galėsi pragyventi...Neblogas motyvas nebemylėti motulės žemės..

Pone, Jūs vienu atžvilgiu esate teisus, bet, deja, tik vienu: aš tikrai nesu ekonomistas ir neturiu pretenzijų būti juo tituluojamas. Straipsnyje dėstoma ne politinė ekonomija, kas Jums, atrodo, labai artima, sprendžiant iš Jūsų komentaro, o tik disponuojama tam tikrais istoriniais faktais ir kalbama apie vieną politinės raiškos pavyzdį bei istorinį epizodą. Tuo tarpu Jūsų komentaras, atleiskite, – kiaura ideologija, lėkštas „smegenų plovimas“. Nereikia laikyti skaitytojų tokiais primityvais, gerbiamasis, dera juos gerbti. Jūsų komentaras labai primena anas ideologizuotas, istorinius faktus ignoruojančias, suprimityvintas praeities interpretacijas iš tarybinės, ideologiškai angažuotos istoriografijos, kurios tikslas buvo ne parodyti istorinį vyksmą, bet įrodyti sovietinės santvarkos „pranašumus“ prieš „buržuazinę“. Dar tiksliau – liaupsinti okupacinį režimą ir suniekinti nepriklausomos valstybės gyvenimo tarpsnį. Buvo klaidų, rimtų problemų, nesėkmių, ir gal net nemažai. Apie tai reikia kalbėti, visa tai vertinti, daryti išvadas, kad tai nebūtų kartojama šiandien. Bet negalima taip primityviai viską aiškinti. Akivaizdu, kad Jūs net neskiriate 1920-1926 m. – demokratinio – laikotarpio, kada veikė ir savo reformas vykdė Krupavičius, nuo 1927-1940 – diktatūrinio, susidariusio po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, kada tas pats Krupavičius gyveno nutremtas į Garliavą policijos priežiūroje. O Jūs rašote, kad Krupavičiaus reforma „įtvirtino tautinį fašizmą“. Priešingai, pats Krupavičius tapo tautininkų režimo auka, suvaržytas ir išstumtas iš politikos, o jo inicijuotas ir vykdytas žemės reformos įstatymas pakeistas. Apie tai straipsnyje rašoma. Bet Jums gi ne faktai svarbu. O apie kritika „ad hominem“ – nekalbėsiu, ji labiau kalba apie tokios „kritikos“ autorių.

Geros mintys. Ačiū. Daugiau tokių rašinių!

idomu del kokiu ideologiniu dalyku taip greitai buvo nuimtas nuo Zemes reformos vykdytojo pareigu ir reforma pristabdyta, kurie gi nesuspejo eiti su gyvenimu koja kojon - kai turtingesni dvarininkai pasijuto del lengvo pinigo neatejimo jie nesnaude - po perversmo 1926 gruodi atejo ne tik pristabdymas, bet ir snaudimo laikmetis. Kai kas del to galetu prisiimti bent minimalia atsakomybe diplomatijos vardan patyleti reiketu - kukliai butu galima pasakyt kad didesniu ekonominiu zygiu per likusi nepriklausomybes laika ir nebuvo padaryta...