Reikalavimai mažėjo: streiko pradžioje iniciatoriai reikalavo nuo 2016 metų rugsėjo ne tik pradėti įgyvendinti ilgalaikę mokytojų algų kėlimo programą, bet ir panaikinti per krizę įvestas atlyginimų koeficientų žirkles, tam skiriant apie 18 mln. eurų. Vasario 24 dieną profsąjungos paskelbė sutinkančios su mažesne suma – per 12 mln. eurų. Streikas nutrauktas valdžiai pažadėjus nuo rugsėjo skirti papildomus 8 mln. eurų mokytojų algoms ir įsipareigojus atlyginimų koeficientų žirkles panaikinti nuo 2017 metų sausio.
Mastas: streikui startuojant prie jo prisidėjo maždaug dešimtadalis mokyklų, darželių ir neformalaus ugdymo įstaigų (233), streikavo apie 6 tūkst. darbuotojų. Palaipsniui streikuojančiųjų vis mažėjo, paskutinę streiko dieną streikavo kelios dešimtys mokyklų.
Derybininkai: Vyriausybėje derybos su streikų iniciatoriais prasidėjo po įsėjamųjų streikų 2015 metų gruodį, joms vadovavo Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus. Vasario 24 dieną premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad dėl mokytojų reikalavimų finansavimo turi spręsti švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Kovo 3 dieną premjeras asmeniškai atvyko į Švietimo ir mokslo ministeriją pasirašyti susitarimo su keturiomis profsąjungomis dėl streiko nutraukimo.
Ministrės pozicija: „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas vasario 23 dieną paragino „darbietę“ švietimo ir mokslo ministrę dėl streiko prisiimti politinę atsakomybę. A.Pitrėnienė pareiškė neatsistatydinsianti.
„Rusijos ranka“: vasario 23 dieną premjeras, esą remdamasis specialiųjų tarnybų pažyma, pareiškė, kad pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaką daro Rusija. Vasario 24 dieną jis atsiprašė mokytojų, kuriuos įžeidė jo pareiškimas, ir paaiškino, kad minėtoje pažymoje konkrečiai apie švietimo profsąjungas nekalbama.
Tęsinys: „darbiečiai“ yra Seime įregistravę nutarimo projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei iki rugpjūčio skirti 17,2 mln. eurų pedagogų atlyginimams padidinti. Kaip alternatyva siūloma ieškoti 12,7 mln. eurų.
