Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybės pasiūlyta aukštojo mokslo reforma bus naudinga siekiant, kad Lietuvos ekonomika išeitų iš krizės.
Tai Vyriausybės vadovas sakė antradienį komentuodamas Seime svarstomą aukštojo mokslo ir studijų reformą.
"Turime vienintelį privalumą - tai žinias ir žinioms imli ekonomika turėtų būti svarbiausia mūsų atsigavimo ir išėjimo iš krizės kryptis", - Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.
Ministro pirmininko teigimu, norėdama konkuruoti tarptautinėse aukštojo mokslo rinkose, Lietuva pirmiausia turi išmokti konkuruoti viduje.
"Reformos esminė nuostata yra siekti aukštesnės studijų kokybės per protingai išmintingą konkurenciją tarp geriausių universitetų, kai dėka naujo finansinio modelio įvedant studijų krepšelius, nebefinansuojant pačių universitetų, o finansuojant studentus, kurie turės galimybę rinktis, kur jie nori studijuoti. Tokia konkurencija tarp universitetų ir atsiras", - sakė A.Kubilius.
Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė studijų reformai, kuria įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.
