Už mokesčių mokėtojų pinigus pirktais sraigtasparniais rengiamasi aptarnauti privataus investuotojo valdomą „Mažeikių naftą“.
Lenkų investuotojo „PKN Orlen“ valdoma „Mažeikių nafta“ prašo valstybės institucijų padėti plėtoti verslą, nepaisant konkurencijos principų ir rinkos dėsnių. Įmonė vamzdynų priežiūrai 12 metų naudojosi savo įsigytu sraigtasparniu. Pagalvoję ir apskaičiavę, verslininkai nutarė, kad labiau apsimokės pasinaudoti valstybės turtu ir mokesčių mokėtojų pinigais.
„Tik pasitarimas“
Vidaus reikalų ministras liberlacentristas Raimundas Palaitis vykusio pasitarimo, kuriame buvo svarstomi būdai, kaip pagelbėti „Mažeikių naftai“, nesureikšmina. „Balsas.lt savaitei“ jis tepaaiškino, kad tai tebuvo pasitarimas ir jokių sprendimų dar nėra priimta.
Pasitarimo darbotvarkėje buvo vienintelis klausimas: „Dėl galimybių tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius orlaivių naudojimą aviacijoje.“ Kam juos reikia tobulinti? Iš protokolo ir „Balsas.lt savaitės“ šaltinių aišku – siekiama rasti būdą, kaip padėti privačiai bendrovei neišlaidauti.
„Anksčiau „Mažeikių nafta“ turėjo savo sraigtasparnį, jį naudojo, o dabar orlaivį užkonservavo, pilotą atleido ir paprašė, kad jai padėtų Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), o bendrovė mokėtų tik už degalus ir darbą. VSAT sraigtasparniai pirkti už mokesčių mokėtojų ir Europos struktūrinių fondų pinigais“, − akcentavo pavardės neskelbti prašęs civilinės aviacijos sistemos pareigūnas.
Pasitarimo metu vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius kaip vieną iš būdų sutvarkyti šį reikalą siūlė atskirą Vyriausybės nutarimą. Buvo nuspręsta, kad to nepakaks. VSAT parengs specialias Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisas, kurios leis įgyvendinti minėtą verslo projektą.
Kita galimybė, kurią, „Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, svarsto valdininkai, yra steigti specialią įmonę. „Pagal įstatymus tokias paslaugas gali teikti tik įmonės, o VSAT tokia nėra. Dabar ir svarstoma galimybė įmonę įkurti. Ji garantuotai įveiktų bet kurį privatų konkurentą ir dar labiau iškreiptų rinką“, − sakė redakcijos šaltinis.
Ūkyje daugiau netvarkos
Dėl aviacijos šalyje yra ir daugiau problemų. Be skrydžių į pagrindines Europos sostines likusi šalies sostinė – ne vienintelė bėda.
Kai kurie užsienio orlaiviai virš Lietuvos miestų ramiai skraido be leidimų. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) susirašinėjimas su bendrove „Helisota“, užsiimančia orlaivių remontu, iškelia klausimą, kas turėtų prižiūrėti ir kontroliuoti užsienio valstybių karinius orlaivius. Bendrovės remontuoti užsienio šalių kariniai sraigtasparniai „Mi-8“, kaip aiškėja, ne kartą atliko nelegalius bandomuosius skrydžius.
CAA prižiūri tik civilinę aviaciją, tad kyla klausimas, kas kontrolioja kitų šalių karinę aviaciją, kuri skraido virš Kauno. Pagal galiojančius teisės aktus, anot „Helisotos“ atsakymo į CAA raštus, išeina, kad Lietuvoje užsienio kariniai orlaiviai gali skraidyti kiek tinkami.
„Balsas.lt savaitės" duomenimis, UAB “Helisota” 2009 metais vykdė sraigtasparnių Mi-8, Mi-17 ir jų modifikacijų techninę priežiūrą bei banduomuosius skrydžius. Bendrove atliko daugiau kaip 10 užsienio šalių valstybės (karinių) orlaivių banduomuosius skrydžius Kauno aviacijos gamykloje, tai Avganistano-1; Latvijos-1; Lenkijos-1; Pakistano-3; Bangladešo-2; Kongo-2; ir 2 nežinomų valstybių. Lietuvos Karinėms oro pajėgoms remontavo 1 sraigtasparnį.
Galiojančio aviacijos įstatymo 9 straipsnis numato:
Orlaivių nacionalinė priklausomybė. 3 punktas. Orlaiviai, turintys kitos valstybės nacionalinę priklausomybę, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojami tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį su juos registravusia valstybe arba pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą leidimą.
