Pavydas, jeigu nebūna valdomas, – viena pavojingiausių žmogaus savybių. Taip teigia visą gyvenimą tiriantis tą charakterio bruožą amerikiečių psichoterapeutas Frenkas Pitmanas. Pavydas aptemdo žmogui sąmonę, verčia beprotiškai elgtis. Psichologai tvirtina, jog esama vyrų, nuo kurių reikia bėgti kuo greičiau ir slėptis. Tik, deja, kartais nespėjama...
Pavyduolis iš Belgijos
Praeitų metų kovo pradžioje pasaulį apskriejo moters subjaurotu veidu šokiruojančios nuotraukos. Belgė Patricija Lefrank (48 m.) nutarė nebeslėpti savo veido, kad ją taip sieros rūgštimi subjaurojęs buvęs meilužis Rišaras Remesas (57 m.) kuo ilgiau sėdėtų kalėjime. Kovo pradžioje prasidėjęs teismo procesas tą patį mėnesį ir baigėsi – įrodžius, kad R. Remesas nukentėjusiąją norėjo nužudyti ir pasmerkė ilgoms baisioms kančioms, jam paskirta 30 metų laisvės atėmimo.
Dar iki 2009-ųjų gruodžio 1-osios P. Lefrank ir R. Remesas buvo meilužiai. Abu turėjo šeimas. Pirmoji nuo nuodėmingos aistros atsitokėjusi Patricija pareiškė nutraukianti visus meilės ryšius. Tačiau įsiaudrinęs meilužis, matyt, įsitikinęs, kad mylimoji yra tik jo nuosavybė, nutarė atkeršyti – arba, kaip jis aiškino teisme, „tik pagąsdinti“. Pasiėmęs sieros rūgšties buteliuką, R. Remesas patykojo moters prie lifto ir tuo deginančiu skysčiu apipylė jai veidą bei viršutinę kūno dalį...
Baisiai sužalota P. Lefrank tris mėnesius be sąmonės pragulėjo ligoninėje, o atsigavusi dar iškentė 86 operacijas.
Prasidėjus teismo procesui, P. Lefrank pasirodė jo posėdžiuose. Ji tvirtino norėjusi pažiūrėti buvusiam meilužiui į akis, taip pat parodyti prisiekusiesiems, ką R. Remesas jai padarė. „Jis pavertė mane pabaisa, visam gyvenimui pasmerkė fiziniam ir dvasiniam skausmui. Negana to, mano istorija dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kas gali nutikti moteriai, kuri nori užbaigti meilės romaną, – kalbėjo teisme P. Lefrank. – Šis žmogus – siaubūnas, jo vieta – kalėjime.“
Pavydo scenos
Vieną tokį siaubūną savo gyvenimo kelyje ir sutiko gražuolė kaunietė Eglė V. (30 m.). Kai mergina, patyrusi nesveiką pavydą, stengėsi nutraukti su juo bet kokius ryšius, atstumtas mylimasis Paulius Kairys (35 m.) sukūrė siaubingą keršto planą. Iš tolesnių įvykių galima suprasti, kad šitas „šiuolaikinis Otelas“ mąstė maždaug taip: „Jei ne mano, tai ir niekieno“.
Eglė V. su P. Kairiu padraugavo porą metų. Iš pradžių santykiai klostėsi lyg ir neblogai, bet kuo toliau, tuo stipriau Eglė V. juto, kad draugas darosi paranojiškai įtarus ir pavydus. Jos susitikimai su draugėmis jam sukeldavo pykčio protrūkius, mergina kentėdavo ne tik dėl atidesnio bendradarbio, bet ir dėl praeivio žvilgsnio, net dėl užsiėmimų sporto klube. Pora ne kartą skyrėsi ir vėl taikėsi. Kai tik Eglė V. susiruošdavo pavyduolį palikti, jis puldavo prisiekinėti meilę, tvirtindavo daugiau nebekelsiąs pavydo scenų. Deja, ne veltui sakoma, kad kuproto nė karstas neištiesins – po dienos kitos P. Kairys vėl imdavo Eglę V. terorizuoti...
Nedavė ramybės
Galų gale neapsikentusi tokios „draugystės“ Eglė V. nutarė galutinai nutraukti santykius su P. Kairiu ir pranešė jam apie savo sprendimą. Tačiau atstumtas ir, kaip paprastai tokiems pavyduoliams atrodo, paniekintas P. Kairys su tuo niekaip negalėjo susitaikyti. Jis ir toliau nedavė merginai ramybės – nuolat skambindavo, rašydavo žinutes, „netikėtai“ atsirasdavo ten, kur ji būdavo. Raginimai sugrįžti pindavosi su grasinimais atkeršyti. Vis dėlto mergina nebesileido į kalbas.
Eglė V. pastebėjo, kad P. Kairys, atkakliai stengdamasis susitikti, visada žinodavo, kur ji yra. Taip pat mergina ne kartą savo automobilyje aptiko neva pamirštus buvusio draugo mobiliuosius telefonus ir kitokius daiktus (vėliau kriminalistai nustatė, kad P. Kairys į merginos automobilį buvo įmontavęs mobilųjį telefoną su navigacijos įranga). Eglė V. suprato, kad yra sekama, tik nesitikėjo, kad buvęs jos draugas, nuolat tvirtinęs, kaip beprotiškai ją mylįs, griebsis kokių nors drastiškų veiksmų. Juolab kad P. Kairys, pasirodo, turėjo dar ir kitą moterį – su ja net buvo susilaukęs vaiko.
Užpuolė laiptinėje
2011 metų gegužės 19-osios vakarą Eglė V. kaip įprastai grįžo namo iš treniruotės sporto klube. Dieną prieš tai, per užsiėmimus sporto klube, mergina buvo pastebėjusi aplink jos automobilį besisukiojantį P. Kairį. Paskambinusi jam dar sykį pakartojo, kad nuo jos atstotų ir pasiimtų jos automobilyje paliktus telefonus ir kitus daiktus.
Grįžusi namo ir pastačiusi aikštelėje automobilį, Eglė V. žengė į savo namo laiptinę. Tuomet prie jos prišoko nepažįstamas jaunuolis, smogė kumščiu į veidą, spyrė į pilvą. Parbloškęs auką ant žemės, užpuolikas išsitraukė buteliuką su kažkokiu skysčiu ir kliustelėjo ant jos...
Nuo nepakeliamo skausmo ištikta šoko, Eglė V. nepajuto, kaip atsidūrė savo bute, esančiame septintajame aukšte. Galvą, veidą, rankas, kojas jai beregint nusėjo žaizdos. Nuo užpiltos rūgšties net išsilydė drabužiai.
Iškviesta greitoji pagalba merginą išvežė į Kauno klinikas. Ten Eglė V. buvo skubiai operuota, o prie jos palatos durų ėmė budėti policininkai, nes niekas nežinojo, ko dar galima tikėtis iš užpuoliko. Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus medikai nustatė, jog mergina nudeginta sieros rūgštimi. Deginantis skystis net 22 procentus jos kūno paviršiaus išvagojo žaizdomis: sužalojo akį, veidą, krūtinę, rankas, nuo galvos kuokštais nuslinko plaukai.
„Samdytas pilstytojas“
Eglė V., gerai pažinodama savo buvusį draugą, iš karto suprato, kas šio žiauraus išpuolio sumanytojas. Tačiau apklausiamas P. Kairys, tas „prisidirbęs Otelas“, kaltę neigė ir tikėjosi, kad sugebėjo paslėpti visus nusikaltimo pėdsakus. Iš pradžių ir įvykį tyrę kriminalistai P. Kairiui tegalėjo pateikti kaltinimus dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo.
Po 3 mėnesių intensyvaus tyrimo buvo aptikti Eglės V. užpuoliko pėdsakai. Kriminalistai, laiku gavę informacijos, Povilą Butėną (24 m.) spėjo suimti jau susiruošusį pakelti sparnus į svečias šalis. Būtent jis įvykdė žiaurų P. Kairio planą – šliūkštelėjo merginai į veidą sieros rūgšties.
Jau mėtytas ir vėtytas, ne kartą už grotų ragavęs valdiškos duonos P. Butėnas, išgirdęs, ką kriminalistai žada už jo sukeltas pasekmes, per daug nesispyriodamas išklojo tyrėjams viską, kaip buvo. Tas „samdomas pilstytojas“ papasakojo, jog keršto planą sukurpė buvęs aukos draugas P. Kairys. Tai jis, susiradęs P. Butėną, paprašė patykoti merginos ir apipilti ją skysčiu iš puslitrinio butelio. P. Butėnas pareigūnus įtikinėjo atseit nežinojęs, kad merginą apipylė mirtinai pavojingu skysčiu – girdi, nusikaltimo užsakovas jam teigęs, jog norįs tik „pamokyti“ neklusnią draugę.
Šiaip ar taip, P. Kairys, įdavęs butelį su sieros rūgštimi, smulkiai nupasakojo P. Butėnui, kur Eglė V. dirba ir gyvena, kur ir kada važiuoja, ką veikia, kokie jos automobilio numeriai. Už „darbą“ P. Butėnui buvo pažadėta ir vėliau sumokėta 2000 litų.
Bandė išsisukti
Kaip ir kurpiant keršto planą, taip ir vėliau P. Kairiui fantazijos netrūko. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jau nagrinėjant bylą teisme jis kurpė įvairias versijas, kvietė liudytojus, kurie patvirtintų, jog atseit Eglė V. jį... persekiojusi. Tačiau P. Kairio pasikviesti liudytojai, teisme prisiekę sakyti tik tiesą, išklojo tai, kas „šiuolaikiniam Otelui“ buvo visai nenaudinga, tad jo versijos bliūško viena po kitos. Liudytojai net prisipažino, kad P. Kairys buvo paprašęs juos pasekti Eglę V.
Į teismą iškviestas bendrovės „Tele 2“ specialistas paliudijo, kad pagal signalus, gautus iš P. Kairio bei P. Butėno mobiliųjų telefonų, buvo nustatytas jųdviejų maršrutas 2011 metų gegužės 18-ąją – abu važinėjo po tuos rajonus, kuriuose dirba ir gyvena būsimoji auka. Šie ryšio įmonės atstovo žodžiai tik patvirtino P. Butėno parodymus, kad būtent P. Kairys gegužės 18-ąją jam įdavė butelį su sieros rūgštimi ir parodė Eglės V. nuotrauką, kur ji gyvena, jos automobilį ir darbovietę.
Įkalčių ir liudytojų parodymų spaudžiamas pavyduolis surezgė ir dar vieną planą – grasinimų sulaukė tardymo izoliatoriuje teismo pabaigos tuo metu laukiantis keršto plano vykdytojas P. Butėnas. Jis gavo anoniminį laišką, kuriame buvo iškoneveiktas, kad apie nusikaltimą išklojo policininkams, ir buvo pagrasinta susidorojimu, jei nepakeisiąs savo parodymų ir liudysiąs prieš P. Kairį. Gąsdinimai P. Butėno nepaveikė ir teisme jis patvirtino ankstesnius savo žodžius.
Dabar abu piktadariai jau yra išklausę teismo nuosprendį. Nusikaltimo organizatoriui P. Kairiui atseikėta 11 metų laisvės atėmimo, o vykdytojui P. Butėnui – 9 metai (jam pridėti metai už ankstesnį nusikaltimą). Nukentėjusiai merginai nuteistieji dar privalės atlyginti po 200 000 litų neturtinės žalos, taip pat solidariai padengti jos gydymo išlaidas, kurios siekia beveik 20 000 litų.
Stengiasi ištverti
Nuo tos kraupios dienos, kai Eglės V. gyvenimas apvirto aukštyn kojomis ir sugriuvo visi ateities planai, jau yra praėję daugiau kaip pusantrų metų. Per tą laiką Eglė V. iškentė ne tik daugybę skausmingų procedūrų, bet ir kelias dešimtis operacijų. Net ir menkiausias nudegimas nuo cheminių preparatų paprastai būna labai gilus ir skausmingas, sunkiai gyja, o šiai merginai, kaip minėta, buvo nudeginta net 22 procentų kūno paviršiaus.
Buvusi veikli, sportuojanti, komunikabili mergina iki šiol negali susitaikyti su tuo, kad sunku judėti, valgyti, ji negali išsimiegoti. Eglė V. ne kartą žurnalistams tvirtino, jog viską ištverti jai padeda tik namiškių, draugų meilė ir medikų rūpestis. Teismo posėdžiuose ji beveik nesilankė – kaip pati sakė, tai esąs per daug skausmingas, sekinantis procesas.
Iki šiol Eglė V. yra patyrusi daugiau negu 30 operacijų – buvo persodinami audiniai, dedami implantai, tempiama oda. Kad sužalotose vietose nesiformuotų randai, veidą jai nuolat dengia silikono pleistrų kaukė. Iki šiol bet kokie judesiai – net ir valgymas ar bandymas parodyti emocijas – Eglei V. kelia skausmą.
Dar likę sužalotų kūno vietų, kurioms atkurti reikėtų po oda įsiūti implantus. Mergina nežino, ar ištvers, nes tai ne tik papildomi skausmai, bet ir išlaidos.
Otelų yra ir daugiau
Statistikos duomenimis, dėl pavydo išyra kas penkta santuoka. Dažnai įtarinėjimų varginamas partneris skiriasi arba išeina iš namų, nes gyventi su patologiniu pavyduoliu neįmanoma. Negana to – ir pavojinga. Psichiatrai tokią būseną vadina Otelo sindromu.
Toks Otelo sindromo užvaldytas asmuo, kaip čia aprašyta, ne prasčiau už profesionalų detektyvą savo dėmesio objektą seka, kvočia ir ieško įkalčių, kurie patvirtintų jo abejones. O jų neradus, vis vien kiekvienas partnerio žingsnis laikomas išdavyste.
Nors lietuviai ir ne tokio ugningo temperamento, kaip, tarkim, italai, bet pavydo jausmas mums nesvetimas. Tad geriau pasikapsčius policijos suvestinėse galima aptikti ir daugiau otelų, užsimojusių „pamokyti“ savo antrąsias puses.
Štai 2011 metų gegužę toks Ivanas Mandziukas (tuo metu 61 m.), jau kuris laikas žmonos iš namų už smurtą ir nesveiką pavyduliavimą išvytas Joniškio rajono Kriukų miestelio gyventojas, vėl atvažiavo pas buvusią sutuoktinę ir sūnų – gal priims atgal? Kaip ir dera „tikram vyrui“, I. Mandziukas buvo „dėl drąsos“ išgėręs.
Vis dėlto nei buvusi žmona Onutė, nei sūnus neketino taikytis. Atstumtam sutuoktiniui užvirė kraujas. Pagrasinęs, jog išplikysiąs akis, I. Mandziukas paprašė sūnaus atrakinti sandėliuką – neva norintis pasiimti savo daiktus. Tačiau ten jis ne savo daiktus rinko, o susirado buteliuką su šlakeliu sieros rūgšties...
Grįžęs į trobą pikčiurna dar sykį paklausė, ar buvusi žmona su juo taikysis. Išgirdęs neigiamą atsakymą, šliūkštelėjo iš buteliuko jai į veidą. Laimė, moteris spėjo pasilenkti, tad rūgštis užtiško ant nugaros ir peties. Kliuvo ir sūnui, kuris tuomet sėdėjo šalia – rūgštis jam nudegino ranką ir nugarą.
Ekspertai vėliau nustatė, kad savo aukas I. Mandziukas apliejo koncentruota 92 procentų sieros rūgštimi. Ir nors nukentėjusieji žaizdas tuoj pat nuplovė vandeniu, Onutė M. patyrė pirmo laipsnio cheminį nugaros ir peties nudegimą, o sūnui sieros rūgštis nudegino 10 proc. kūno paviršiaus.
Apie agresyvų buvusio sutuoktinio išpuolį Onutė M. pranešė policijai, bet netrukus ėmė gailėtis. Mat laisvėje paliktas I. Mandziukas nesiliovė terorizavęs savo buvusių namiškių – grasinimais bandė paveikti, kad šiedu atsiimtų pareiškimą iš policijos.
Teisėsaugininkai, sužinoję apie grėsmes moteriai ir jos sūnui, nelaukė, kol grasintojas įvykdys naują nusikaltimą, ir uždarė I. Mandziuką į areštinę.
Šiaulių apygardos teismas nuteisė I. Mandziuką kalėti 4 metus. Dar jis privalės atlyginti Valstybinei ligonių kasai už buvusios žmonos gydymą – 585 litus, o Kriminalistinių tyrimų centrui – 425 litus. TIK FAKTAI:
Praeitų metų liepą 7 metams laisvės atėmimo nuteista šiaulietė benamė Jūratė Pridanienė (42 m.). Kaip teisėsaugai pavyko išsiaiškinti, ją dažnai ištinka pavydo priepuoliai – šiuo metu teismas nagrinėja dar vieną „pavydaus nužudymo“ bylą, kurios kaltinamoji – J. Pridanienė.
2011 metų liepą Šiauliuose, Žemaitės gatvėje esančiame apleistame ūkiniame pastate, J. Pridanienė girtavo kartu su sugyventiniu V. Balčiūnu ir pažįstama Margarita M. Kai vyriškis trumpam išėjo, J. Pridanienė susipyko su viešnia, griebė indą su nenustatyta chemine medžiaga ir užpylė jai ant galvos. Margaritai M. ėmus rėkti iš skausmo, J. Pridanienė suskubo šauktis pagalbos. Vėliau medikai nelaimėlei diagnozavo veido, galvos, krūtinės, šlaunų nudegimus.
J. Pridanienės pyktis nebuvo atlėgęs net ir po keleto valandų, kai namo grįžo sugyventinis. Už tai, kad paklausė, kur dingo viešnia, V. Balčiūnas buvo aplietas tais pačiais chemikalais. Paguldytas į ligoninę, V. Balčiūnas iš ten pabėgo, bet po poros savaičių grįžo, nes prasidėjo komplikacijos ir jis neteko akies. Margarita M. nukentėjo dar labiau – jai smarkiai subjaurotas veidas, ji prastai mato ir girdi, yra netekusi pusės darbingumo.
Suvesti sąskaitas apipilant rūgštimi bandyta ir 2009 metų gruodį Kaune. Karaliaus Mindaugo prospekto ir Maironio gatvės sankryžoje buvo užpulta kaunietė Gintarė R. – iki šiol nenustatytas vyriškis jai į veidą šliūkštelėjo rūgšties. Veidas liko subjaurotas visam gyvenimui. Teisėsaugininkai šį išpuolį sieja su Kauno nusikalstama Kamuolinių grupuote. Gintarė R. buvo užpulta, kai jos gyvenimo draugas Šarūnas V. sutiko teisme liudyti prieš Kamuolinius.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
