„Kodėl Panevėžio statybos trestas sveikus žmones paverčia ligoniais?“ – atsakymo ieško sūnaus netekusi Irena Žapatjeva. PST suvirintojo-betonuotojo 25-erių Ruslano Nimčiuk širdis nustojo plakusi rugpjūčio 11-osios rytą besidarbuojant Valdovų rūmuose.
Pirminiais duomenimis, jaunuolio gyvybė užgeso sustojus širdžiai: iki tol sveikata niekada nesiskundusį Ruslaną galėjo pakirsti infarktas.
Tokia versija gedinčiai mamai atrodo ne tik neįtikinama, bet ir absurdiška. Antrą mėnesį teismo medicinos ekspertų išvadų laukiančią I.Žapatjevą kankina abejonės, kad deklaruojama mirties priežastis gali būti tik priedanga, sauganti garsios statybų bendrovės įvaizdį.
Moteris pasiryžusi pati surasti atsakymą, kas įvyko Valdovų rūmuose lemtingos darbo dienos rytą, samdyti advokatą, su PST bylinėtis teisme, kreiptis į šalies prezidentę. Netektį išgyvenanti mama šaukiasi netgi mistinių jėgų pagalbos. Sūnaus nuotrauką ir prašymą išaiškinti mirties aplinkybes ji jau išsiuntė Maskvos ekstrasensams.
„Plyšta širdis girdint, kad sūnus mirė dėl ligos. Neleisiu skleisti tokių nesąmonių ir juodinti vaiko. Esu įsitikinusi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, o kaltų nėra“, – mano I.Žapatjeva.
Užuominos neduoda ramybės
Iš Kavarsko miestelio kilęs R.Nimčiuk jau trejetą metų darbavosi PST suvirintoju-betonuotoju. Uždarbiu nesiskundęs jaunuolis kūrė planus: taupė pinigus ateinančią vasarą turėjusioms įvykti vestuvėms, ketino materialiai paremti Vilniuje teisę studijuojančią seserį. Niekas, nei artimieji, nei draugai, niekada nėra girdėję, kad Ruslanas skųstųsi prasta sveikata. Pasak mamos, darbo nevengdavęs sūnus kartais padejuodavo nebent dėl kylančių skrandžio rūgščių. Artimieji pasakoja, jog vaikinas netausojęs savęs: grįžęs į Kavarską nešiodavo sunkius bulvių maišus, kibdavo į darbus ir tik juokdavosi iš susirūpinusios mamos.
I.Žapatjeva pamena, kad rimtesnės medikų pagalbos Ruslanai yra prireikę tik porą kartų. „Vaikas patyrė gimdymo traumą. Buvo suspaustos smegenys. Gydytojai kalbėjo, kad visa laimė, jog širdis stipri, kitaip būtų neišgyvenęs“, – pasakojo mama. Antrą kartą medikai padėti skubėjo, kai Ruslanas darbe susižalojo koją.
Paskutinį kartą tragedijos išvakarėse su sūnumi telefonu kalbėjusi I.Žapatjeva nepajuto jokių artėjančios nelaimės ženklų. Nieko blogo Ruslano elgesyje nepajuto netgi vos prieš pusvalandį iki jo mirties bendravęs draugas. Todėl sulaukusi PST darbuotojų skambučio, kad Ruslanas mirė, pasipiktinusi mama tiesiog nutrenkė telefono ragelį.
Artimiesiems abejonių dėl R.Nimčiuk mirties aplinkybių sukėlė Valdovų rūmuose juos pasitikusių sūnaus bendradarbių užuominos. „Vienas pasakė, kad Ruslanas užduso, kitas prasitarė, kad tai – nelaimingas atsitikimas, bet daugiau nieko mums negali pasakyti. Bendradarbiai pasakojo, kad Ruslanas virino kažkokią kenksmingą skardą ir nuo jos užduso“, – pamena I.Žapatjeva.
Anot jos, netgi laidotuvių dieną išlydėti Ruslano į paskutinę kelionę atvykęs bendradarbis užsiminė, kad vyksta negeri dalykai. „Jei iš tikrųjų ten kažkas įvyko, aš tų darbininkų vietoje negalėčiau nutylėti. Nors mane ir iš darbo atleistų, bet tėvams tiesą pasakyčiau“, – į mirusio sūnaus bendradarbių sąžinę beldėsi I.Žapatjeva.
Draugės neįleido
I.Žapatjeva jau antrą mėnesį laukia mirties priežastį turinčių įvardyti teismo medicinos ekspertų išvadų. Tačiau moteris įsitikinusi, jog kokios jos bebūtų, nežinomybės neišsklaidys. „Nežinau, kas čia vyksta. Su už skrodimą atsakingu žmogumi neįmanoma susisiekti. Bylos tyrėjo irgi kada tik paskambinu, nerandu darbe. Nėra net minčių, kad Ruslanas būtų kuo sirgęs. Nei šeima, nei draugai tuo netiki“, – pasakojo moteris.
I.Žapatjevos abejones sustiprina žinia, kad Ruslanas esą susmuko darbe apie 9 val., vyrai jį dar bandė gaivinti, darė dirbtinį kvėpavimą ir tik 9.36 val. buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. Pamatyti Ruslano nebuvo leista netgi jo gyvenimo draugei, greičiau nei tėvai atskubėjusiai į Valdovų rūmus.
Sūnaus netekusi mama tikina bandžiusi susisiekti su PST generaliniu direktoriumi. Tikėjosi iš bendrovės vadovo išgirsti tai, apie ką galbūt nutyli jo pavaldiniai.
Teisybės ieškos svetur
Pasikalbėti I.Žapatjevai nepavyko – svarbiausias įmonės asmuo tąkart buvo išvykęs. Sekretorė širdgėlos plėšomai ir emocijų nesulaikančiai motinai pareiškė, jog toks mirties atvejis jų bendrovėje – pirmas. Tačiau I.Žapatjeva tikina žinanti, kad jos sūnus tikrai ne vienintelis, miręs PST statybvietėje. Jo kolegai taip pat buvo konstatuota sustojusi širdis. „Sūnus dar stebėjosi, kaip keista, kad jei miršta darbe, tai dėl širdies.
O po kelių dienų ir jam tas pats atsitiko. Nesuprantu, kaip PST širdininkus į darbą priima?“ – stebėjosi motina. Jos nuomone, tikrąsias darbuotojų mirties priežastis galbūt bandoma nuslėpti ir taip išsaugoti PST bei nacionalinio pasididžiavimo – Valdovų rūmų įvaizdį. „Čia Lietuva ir ten, kur sukasi dideli pinigai, teisybės nerasi. Bet už savo vaiką galiu ir dantimis, ir nagais kautis.
