Apie jo mirtį penktadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė rašytojo sūnus Sergejus Kanovičius.
G. Kanovičius gimė 1929 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą.
Parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.
Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.
G. Kanovičius už savo kūrybą yra pelnęs Nacionalinės kultūros ir meno bei Vyriausybės kultūros ir meno premijas, buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
