Teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir Premjerui, ir politikams, ir paprastiems piliečiams siūlo tris atsakymus, kaip nebeužlipti ant grėblio atsakant užsieniečiams istoriniais klausimais, ypač į kaltinimus dėl antisemitizmo ar kolaboravimo.
"Pirma, tai, kad Lietuvoje buvo nužudyta daug žydų, nereiškia, kad lietuviai - žydšaudžių tauta. Atvirkščiai - Lietuva nuo seno buvo vieta, kurioje žydai saugiai ir taikiai gyveno.
Iki nacių atėjimo. Jei lietuviai būtų antižydiški, Lietuva nebūtų tapusi prieglobsčiu žydams, o Vilnius - "Šiaurės Jeruzale", - rašo ministras savo tinklaraštyje.
Pasak ministro, nesinori priminti, bet galime turėti galvoje, kad, priešingai nei JAV, kuri pradžioje nenorėjo įsileisti iš Vokietijos nuo Hitlerio bėgančių žydų, Sovietų Sąjungos, kuri grąžindavo nuo Hitlerio pabėgusius žydus naciams, ar net Jungtinės Karalystės, kurioje netrūko pseudoairiškų paistalų, Lietuvoje gal ir buvo žydiškos temos juokelių, bet nebuvo žydų persekiojimo ar engimo.
Antra, kaltinant Lietuvą antisemitizmu ar kolaboravimu yra įžeidžiamas šimtų Lietuvos žmonių, kurie gelbėjo žydus, atminimas.
Trečia, kaip galima kaltinti Lietuvą kolaboravimu su naciais, jei šis kolaboravimas jokiais oficialiais formaliais būdais tiesiog nevyko? - klausia ministras.
Be to, nepaisant dedamų pastangų, naciai Lietuvoje taip ir nesugebėjo suformuoti savo SS legiono. Beje, priešingai nei Latvijoje ar Estijoje bei daugelyje kitų okupuotų šalių.
"Manau, kad į istorijos klausimus mes turime atsakinėti pakelta galva, juo labiau kai turime aiškius atsakymus. Suprantu, kad šie mano pateikti argumentai istorijos tema gal ir gali pasirodyti diletantiški rimtiems istorikams. Tačiau tokiu atveju laukiu istorikų pagalbos", - rašo R. Šimašius.
