Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su klausiame ministro R. Kauno.
Kokį atsaką turi duoti NATO?
NATO gynybinis aljansas yra sukurtas konvencinėm grėsmėm eliminuoti. Konvencinės grėsmės, tai yra tikrosios karinės grėsmės, ką mes matome Ukrainoje – karas. Tačiau Rusija veikia kaip terorizmą remianti valstybė ir savo išpuolius Europos Sąjungoje rengia be vėliavos, be atribucijos. NATO turėtų gebėti eliminuoti pirmiausia tokias grėsmes. Antras dalykas – reaguoti į tokias grėsmes.
O tai kokia reakcija turėtų būti?
Yra parengti ir kai kurie planai, kuriuos reikėtų galbūt dar persvarstyti. Galbūt ir nepabijoti kai kurių planų įgyvendinti. Niekas nenori sukelti karo. Karo niekas nenori. Tačiau kai mes matome, kad oponentas, šiuo atveju Rusija, peržengia visas ribas – bando sprogdinti lėktuvus, padeginėja gamyklas, kuria kitas inscenizacijas – vien uždarinėti ambasadas neužtenka. Turbūt mes turėtume bent padvigubinti paramą Ukrainai, kuri sugebėtų Rusiją tiesiog nugalėti karo lauke.
Ar Rusijos veiksmus galima laikyti kinetinėmis atakomis?
Sakoma, kad tai – jau nebe hibridinės, o kinetinės atakos. Tai kodėl iki šiol nebuvo aktyvuotas NATO ketvirtas straipsnis?
Ketvirto straipsnio aktyvavimas tai yra šiuo atveju konkrečiai Vokietijos klausimas, jų sprendimas. Mes, kaip ministrai, bendraujame, keičiamės informacija, žvalgyba tarpusavyje keičiasi informaciją – darbas vyksta. Ir tariamės, kaip eliminuosime tokias grėsmes, kaip jas užkardysime, nes Rusija tikrai nesustos. Ji ir toliau kurs įvairias inscenizacijas ir visokius bandymus mūsų visuomenę išgąsdinti.
Todėl NATO turi pasiruošti ir gebėti veikti pilkojoje zonoje. Kaip konkrečiai tai padaryti? Tai jau yra valstybių vadovų, gynybos ministrų, kariuomenių susitarimas ir ši informacija nebūtinai bus vieša.
Neseniai buvo CŽA vadovo vizitas į Kremlių ir išgirdome versiją, kad vienas iš vizito tikslų buvo atgrasyti Rusiją, kad ji nepultų Baltijos šalių. Kiek tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija galėtų pulti Baltijos šalis?
Šis vizitas ir informacija nėra viešo naudojimo. Galiu patikinti, kad per paskutinius 2–3 mėnesius Lietuvoje grėsmės lygis nėra pakitęs. Jis nėra sumažėjęs, bet nėra ir padidėjęs. Stipriausios pasaulyje valstybės žvalgybos vadovo vizitas reiškia, kad NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos labai atidžiai stebi besikeičiančią situaciją ir Rusijos nenorą sudaryti taiką.
Gynybos planai Rusijai: JAV kariai ir nauja ginkluotė
Kaip bus su JAV kariais, ar jie grįš į Lietuvą?
Šiuo metu laukiame oficialaus pranešimo iš generolo Alexuso Gregory Grynkewichiaus, iš NATO sąjungininkų vyriausiojo vado Europoje. Visas procesas yra paruoštas. Karių Lietuvoje skaičius bus preliminariai panašus, kaip ir buvo iki šiol. Yra numatytos ir rotacijų sekos. Tačiau esu visiškai ramus, kad Jungtinių Amerikos Valstijų kariai Lietuvoje toliau rotuosis ir dar šiais metais turėsime tą procedūros tąsą.
Taip pat pranešama, kad Lietuva perka radarus ir antidronus. Ar tai – nauji užsakymai?
Čia yra nauji užsakymai. Radarai, kurie turėjo būti integruoti į mūsų sistemą, jie yra integruoti. Mūsų gebėjimas detektuoti yra padidėjęs, tačiau jis nėra 100 proc., tai lūkesčius reikia valdyti. Tačiau mes jau sustiprinome savo gebėjimus ir dabar užsakinėjame naujus pajėgumus.
Kada jie bus?
Vyriausybės pritarimas tam yra. Dabar bus pirkimo procedūros, kurios bus pagreitintos, ir tada viskas labai priklausys nuo pramonės gebėjimo atsiųsti tuos radarus ir interceptorius.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
