Ketvirtadienį Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino svarbiausią metų finansinį dokumentą – 2013-ųjų biudžetą. Jam tarybos dauguma pritarė po užtrukusio miesto mero Jurgio Krasnicko įvardyto „klausimų atsakymų vakarėlio“. Ne vienas tarybos narys šiemetinį miesto biudžetą pavadino „kūdu“. Tačiau kai kas į jį rado savą landą, pavadintą vieninteliu visuomenės pasiūlymu jai pateikus svarstyti biudžeto projektą.
Vienam gyventojui – po pustrečio tūkstančio litų
Šiemetiniame miesto biudžete kartu su pernykščio 2 mln. 686 tūkst. litų likučiu – beveik 146 mln. 500 tūkst. litų. Palyginti su praėjusių metų vietiniu iždu, šiemetis didesnis beveik 500 tūkst. litų, o su paimtomis paskolomis – maždaug 3 mln. 800 tūkst. litų. Tačiau šis padidėjimas neguodžia, nes išaugo mėnesio minimali alga, komunalinių paslaugų kainos, savivaldybei paskoloms grąžinti teks skirti 2 mln. 680 tūkst. litų daugiau nei pernai. Tada paskoloms grąžinti iš vietinio biudžeto teko atriekti 4 mln. 200 tūkst. litų, šįmet – 6 mln. 880 tūkst. litų.
Dabartinio miesto biudžeto pajamų dydį lėmė sumažėjęs gyventojų skaičius. Alytiškių per metus sumažėjo 4 tūkst. 143 – nuo 62 tūkst. 759 iki 58 tūkst. 616. Vaikų iki 6 metų sumažėjo 494 – nuo 4 tūkst. 71 iki 3 tūkst. 577. Alytiškių nuo 7 iki 17 metų – 650: nuo 7 tūkst. 974 iki 7 tūkst. 324. Tačiau mieste per metus padaugėjo 987 pensininkais – nuo 11 tūkst. 96 iki 12 tūkst. 83.
Savivaldybė didžiąją dalį pajamų – 56 proc., arba per 80 mln. litų, – gauna kaip dotaciją iš valstybės biudžeto. Daugiausia lėšų šioje dotacijoje yra mokinio krepšelio lėšos – per 42 mln. litų ir socialinėms paslaugoms, socialinėms pašalpoms, kompensacijoms už šildymą, vandenį, paramai mokiniams gaunamos lėšos – apie 23 mln. litų.
Iš įvairių mokesčių savivaldybė į biudžetą numato susirinkti per 54 mln. litų, arba 37 proc. biudžeto pajamų.
Šiemetinio miesto biudžeto kartu su pernykščio iždo likučiu asignavimai, tenkantys vienam alytiškiui per metus, yra pustrečio tūkstančio litų. Kaip matyti iš biudžeto padalijimo savivaldybės finansuojamoms sritims, daugiausia vienam gyventojui tenkančių lėšų atiduodama švietimui – per 1 tūkst. litų. O, pavyzdžiui, jaunimo veiklos organizavimo programai iš vienam gyventojui tenkančio pustrečio tūkstančio litų atiduodama tik pusantro lito.
„Poreikis savivaldybės administracijai tenkinamas 100 proc., švietimui – 68 proc.“
Daugiausia lėšų iš vietinio biudžeto, kaip ir kasmet, skirta švietimui – 68 mln. 580 litų. Tačiau tik 47 proc. biudžeto pajamų, kai ankstesniais metais buvo duodama per 50 proc. 18 proc., arba 26 mln. 760 tūkst. litų, tenka socialinei apsaugai. 13 proc., arba 19 mln. 500 tūkst. litų, – savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Į šią sumą įeina savivaldybės darbuotojų išlaikymas. Kūno kultūrai ir sportui skiriama per 5 mln. litų, arba 4 proc. biudžeto. Kultūrai – per 3 mln. 500 tūkst. litų, arba 3 proc. biudžeto.
Savivaldybės tarybos narė Irena Sedleckaitė stebėjosi: „Kodėl poreikis savivaldybės administracijai tenkinamas 100 procentų, švietimui – 68 procentais? Taip pažeidžiamas sąžiningumo principas.“
Miesto mokyklose sumažėjus mokinių, palyginti su praėjusiais metais, mokinio krepšelio lėšų gaunama 1 mln. litų mažiau. Iš miesto biudžeto išlaikomiems šių įstaigų darbuotojams, pavyzdžiui, valytojams, sargams, kiemsargiams, darbininkams, ūkio išlaidoms skiriama per 21 mln. litų – poreikis tenkinamas tik 68,5 proc.
Tarybos narys konservatorius Dobilas Kurtinaitis suskaičiavo, kad šiemetiniame biudžete, palyginti su pernykščiu, švietimui nubraukiama apie 7 mln. litų, todėl jo atstovaujamos partijos frakcija tokiam biudžetui negalėjo pritarti.
„Manau, švietimo sistema įrodys, kad ji gali išgyventi ir su dabartiniu biudžetu. Tikiu, jog biudžeto surinkimas bus geresnis ir metų pabaigoje rasim kaip padėti“, – sakė tarybos narys liberalcentristas Gediminas Jegelevičius.
Biudžetą tarybai pristatęs savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas užtikrino, kad visoms savivaldybės įstaigoms užteks lėšų išgyventi, kultūros įstaigų darbuotojai nebus verčiami eiti nemokamų atostogų, o sumažinus finansavimą kai kurioms sritims mieste daugiau bedarbių neatsiras.
„Mūsų įstaigų vadovai per mažai galvoja, kaip užsidirbti pinigų, tik kaip jų gauti iš biudžeto. Iš socializmo reikia pereiti prie kapitalizmo“, – tarybos posėdyje kalbėjo miesto meras J.Krasnickas.
Taupymo pasekmė – sumažinta per 100 pareigybių
Kad savivaldybės administracijos direktoriaus užtikrinimas, jog patvirtinus vietinį biudžetą mieste neatsiras daugiau bedarbių, nieko vertas, paliudijo tuoj po biudžeto priėmimo Švietimo skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno pristatytas sprendimo projektas dėl švietimo įstaigose leistino didžiausio pareigybių skaičiaus. Nutarta šiose įstaigose sumažinti 102,05 pareigybės. Dabar jų yra 826,54.
Švietimo įstaigose daugiausia sumažės valytojų, kiemsargių, darbininkų ir kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų.
Tarybos sprendimas dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus švietimo įstaigose galios iki metų pabaigos. Neatmestina, kad vėliau šių pareigybių dar gali mažėti, pavyzdžiui, centralizuojant švietimo įstaigų apsaugos paslaugas. Apie sargų etatų mažinimą jau buvo diskutuojama ir dabar tarybos komitetuose svarstant biudžetą.
Kitas pavyzdys, kaip gali atsirasti bedarbių patvirtinus šiemetinį biudžetą, – Alytaus neįgaliųjų reabilitacijos centro likimas. Jam išsilaikyti skiriama 148 tūkst. litų, kai metų poreikis – 500 tūkst. litų. Tarybos posėdyje išsakyta mintis: jei nebus rasta finansavimo, gali būti sprendžiamas klausimas dėl šio centro uždarymo.
Nežinia, kaip bus su lengvatinio keleivių vežimo vietiniais mikroautobusų maršrutais kompensacijomis vežėjams. Planuojama išmokėti tik 600 tūkst. litų. Metinis poreikis – dvigubai didesnis.
Parama daugiabučio bendrijai – per tarybos nario suinteresuotumą
Dar nėra buvę, kad savivaldybės biudžete būtų numatoma lėšų tarybos nario vadovaujamai daugiabučio namo bendrijai.
Kaip tarybai pristatydamas biudžetą sakė savivaldybės administracijos direktorius darbietis K.Ąžuolas, pateikus visuomenei svarstyti biudžeto projektą, sulaukta vienintelio jos pasiūlymo – prie dviejų A.Jonyno gatvės daugiabučių įrengti lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo trasą, siekiant juos apsaugoti nuo apsėmimo liūčių metu.
Tarybos nario J.Skestenio tvirtinimu, mieste gal prie 80 proc. daugiabučių prasta lietaus vandens kanalizacija, o pinigų skiriama tik dviem namams.
„Skiriam dvidešimt tūkstančių, kad daugiau žmonių svarstant biudžetą teiktų pasiūlymus“, – pareiškė meras J.Krasnickas.
Prie biudžeto tvirtinimo sprendimo projekto pridėtame aiškinamajame rašte nurodyta, kad bus įrengta papildoma lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo trasa, kuri A.Jonyno gatvės 33 namą apsaugos nuo apsėmimo per liūtis. Šio namo bendrijai vadovauja tarybos narys darbietis Tadas Čiakas.
Jis į savivaldybės administraciją dėl lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo trasos kreipėsi pernykštį rugpjūtį dar nebūdamas tarybos narys, nes vieta miesto taryboje atsirado pernai rudenį, kai darbietė Renata Vaičiukynaitė tapo tarybos sekretore, o jos pareigos nesuderinamos su miesto tarybos nario mandatu.
A.Jonyno gatvės 33 namo bendrijos pirmininkas tada iš savivaldybės administracijos gavo neigiamą atsakymą – trasai tiesti biudžete nėra pinigų, tai bus padaryta, jei lėšų bus skirta iš šiemetinio biudžeto. T.Čiako teigimu, lietaus kanalizacijos sutvarkymas tarnautų ir po lietaus semiamam Miklusėnų gatvės kampui bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos kiemui.
Šių metų vasario viduryje į savivaldybės administraciją ir tarybą jau kreipėsi dvi daugiabučių bendrijos – A.Jonyno g. 31 ir A.Jonyno g. 33. Kontaktams nurodytas T.Čiako adresas ir telefono numeris.
Kreipimesi rašoma: „Primygtinai prašome vykdyti savivaldybės administracijos duotus pažadus ir lėšas, reikalingas problemai spręsti, įtraukti į 2013 metų miesto biudžetą.“
Taip primygtinis prašymas, administracijos direktoriaus įvardytas kaip vienintelis visuomenės pasiūlymas jai pateikus svarstyti vietinį biudžetą, su 20 tūkst. litų atsirado svarbiausiame šių metų savivaldybės finansavimo dokumente.
Alma MOSTEIKAITĖ
