Apie misijos „Artemis II“ reikšmę laidoje pasakojo Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas Kastytis Zubovas.
Skrydis prasidėjo sklandžiai, viskas įvyko pagal planą, jokių trikdžių nebuvo?
K. Zubovas: Taip, kaip supratau, buvo kažkokių labai nedidelių keblumų, tačiau juos pavyko išspręsti vos per kelias minutes. Tik trumpam reikėjo pristabdyti laiko skaičiavimą, bet pats pakilimas įvyko sklandžiai. Viskas vyko taip, kaip suplanuota, skrydis tęsiasi, kaip suplanuota.
Kaip pasirenkamas laikas tokiam skrydžiui, kada skrendama?
K. Zubovas: Kiekvienai kosminei misijai pakilti būna paleidimo langai. Tai yra tam tikri laikotarpiai, kai misijos paleidimas yra patogesnis ir skrydis reikalauja mažiau kuro sąnaudų. Skrydžių į Mėnulį langai trunka apie savaitę per mėnesį. Kiekvieną dieną yra poros valandų langas, kuris priklauso nuo to, kad žemė sukasi aplink savo ašį.
Tas savaitės laikas priklauso nuo to, kad mėnulis aplink žemę sukasi netiksliai apskritimu. Į mėnulį norime skristi tada, kai jis yra arčiau žemės, kad reikėtų mažiau kurio sąnaudų. Dabartinis langas yra kaip tik pirmą balandžio savaitę. Ankstesnis buvo kovo pradžioje, prieš tai – vasario pradžioje.
Dar viena priežastis – įvairios galimos techninės kliūtys. Būtent tai ir sustabdė planuotą paleidimą vasario mėnesį. Vėliau, tvarkant raketą, pastebėjo kuro nuotėkį, buvo nuspręsta, kad kovo mėnesiui nespės visko sutvarkyti ir patikrinti, todėl misija buvo nukelta į balandžio pradžią.
„Artemis II“ pasiruošimas
Kiek iš viso laiko reikia ruoštis šiai misijai, jeigu beveik paskutinę akimirką tekdavo pripažinti, kad negalima pakilti?
K. Zubovas: Apie „Artemis II“ programa paskelbta 2017 metai, o pirmasis jos skrydis įvyko 2022-ųjų pabaigoje. Tuo metu buvo šnekama, kad antrasis skrydis turėtų įvykti 2024 metais, tačiau po pirmojo skrydžio visa raketa buvo išardyta, labai nuodugniai patikrinta kiekviena sistema ir buvo atrasta įvairių trūkumų.
Tie trūkumai misijos nesužlugdė, tačiau jos saugumą padarė nepakankamu, kad NASA ryžtųsi leisti žmones į tokią kelionę. Dėl to reikėjo visokių patobulinimų, kurių gamyba užtruko. Raketa yra labai sudėtingas prietaisas. Taip pat ši raketa nešėja yra nauja, kol kas bandyta tiktai „Artemis“ pirmajame skrydyje. Kiekvieną sistemą reikia daugybę kartų kruopščiai tikrinti, tačiau vis tiek neįmanoma absoliučiai išvengti ir užtikrinti, kad nebus jokių problemų.
Koks yra šios misijos tikslas?
Įdomu tai, kad bus skrendama aplink Mėnulį, nebus nusileidžiama ant jo paviršiaus. Kodėl? Koks yra šios misijos tikslas?
K. Zubovas: Tai susiję su tuo, kad tokia misija kaip skrydis į Mėnulį yra labai retas įvykis. Visgi, paskutinė buvo prieš 50 metų su ganėtinai kitokiomis raketų technologijomis ir erdvėlaiviu. Taigi stengiamasi padaryti, kad misija būtų kuo saugesnė. Nuskristi iki mėnulio ir nusileisti yra gana skirtingos misijos užduotys. Pirmiausiai galima patikrinti paleidimo ir skrydžio dalį, o vėliau tik eiti prie nusileidimo į Mėnulį.
„Apollo“ programos metu buvo daroma tas pats. „Apollo 11“misijos metu nusileido mėnulyje, tačiau prieš tai kelios „Apollo“ misijos skrido aplink mėnulį su astronautais ir buvo viskas patikrinama. Visi komponentai, misijos, protokolai tikrinami. „Artemis II“ tikslas irgi iš esmės toks – išbandyti visas technologijas, kad galėtų sėkmingai, saugiai nuskristi iki mėnulio, atskristi ir grįžti, nes to reikės misijoje, kai žmonės leisis ant mėnulio.
Ar apie patį Mėnulį ką nors naujo bus galima sužinoti?
K. Zubovas: Misijos metu, berods šeštąją dieną, kai bus skrendama aplink Mėnulį, astronautai darys Mėnulio stebėjimus, nes juos skirs kelių tūkst. kilometrų atstumas. Tai daug arčiau nei iš žemės jį galime matyti. Taip pat skris pro tolimą mėnulio pusę. Šiek tiek stebėjimų bus vykdoma, bet tai nėra svarbiausia misijos dalis.
Be to, aplink Mėnulį skraidė įvairūs orbitiniai zondai, pastaruoju metu daugiausia Kinijos autonominiai prietaisai leidosi Mėnulyje ir kilo nuo jo. Tad Mėnulio stebėjimas ir mokslas susijęs su juo yra vykdomi ir be ten vykstančių žmonių. Nors „Artemis II“ atliks mėnulio stebėjimą, tai nebus kažkuo išskirtiniai duomenys, kurių kitaip negalėtume gauti.
„Artemis II“ įgula
Įgulą sudaro keturi astronautai: amerikiečiai Ridas Vaismanas, Viktoras Gloveris, Kristina Koch ir kanadietis Džeremis Hansenas. Kas apie juos, jų patirtį yra žinoma? Ar jie nuo pradžių buvo projektuojami kaip tie, kurie kils su šiuo erdvėlaiviu?
K. Zubovas: Astronautų yra šimtai, bet tokiai svarbiai misijai jie atrinkti tiek pagal savo patirtį, tiek dėl socialinių, sociologinių faktorių. Jau skelbiant misiją labai aiškiai buvo išreikšta, kad jos metu į Mėnulį nukeliaus tiek pirmasis juodaodis asmuo, tiek pirmoji moteris. Šiai misijai renkant įgulą tai buvo aktualu. Taip pat paimtas kanadietis, tai pirmasis ne amerikietis, nes iki šiol iki Mėnulio nuskridę ir ten išsilaipinę buvo tiktai baltieji amerikiečiai vyrai.
Dabar NASA stengiasi kaip vieną iš savo tikslų parodyti visuomenei, kad buvimas astronautu nėra išskirtinis, priklausantis nuo lyties ar odos spalvos. Taigi tokia įgula buvo parinkta. Žinoma, pirminis ir svarbiausias dalykas buvo, kad visi įgulos nariai yra patyrę astronautai, specialistai, kurie galės užtikrinti misijos sėkmingumą.
Kiek laiko ruošiasi astronautas, kad galėtų pakilti į kosmosą?
K. Zubovas: Astronautais paprastai tampa asmenys jau turintys fizinį ir psichologinį pasirengimą. Dažnai astronautais tampa įvairūs lakūnai. Pavyzdžiui, žmonės, kurie jau yra tarnavę kariuomenėje ar panašiai fiziškai pasiruošę. Taip pat jie turi praeiti specifinius mokymus, kad išmoktų astrofiziką, apskritai fiziką, raketų mokslą ir taip toliau.
Jie turi puikiai išmanyti sistemą, su kuria jiems teks dirbti: visas erdvėlaivis ir jo sistema. Pasiruošimas nuo pradžios trunka daugybę metų. Šiai misijai astronautai ruošėsi, berods, iš viso apie porą metų. Nebuvo taip, kad visą laiką jie tam ruoštųsi, bet jų pasirengimas šiai misijai prasidėjo prieš porą metų.
Kodėl taip ilgai užtruko pakartoti šią misiją?
Ištisus dešimtmečius tokios misijos nebuvo. Kodėl taip ilgai užtruko, kol vėl išvydome tokį skrydį, startą tokiai kelionei?
K. Zubovas: Žmonių skrydžiai į kosmosą tiek prieš 50-60 metų, tiek dabar didžiąja dalimi yra prestižo reikalas. Šaltojo karo metais JAV „galinėjosi“ su Sovietų Sąjunga, kosmoso lenktynės buvo vienas iš būdų įrodyti savo panašumą. Dėl to, kaip žinome, Sovietų Sąjunga aplenkė JAV kai kuriais aspektais: pirmasis žmogus kosmose ir pnš.
Galiausiai iki Mėnulio pirmieji, vieninteliai nuskrido amerikiečiai. Vėliau tos kosminės lenktynės nuslopo ir būtent žmonių skrydžių programa Sovietų Sąjungoje praktiškai sustojo, išskyrus skrydžius į kosminę stotį. Jungtinėms Valstijoms irgi nebeliko politinės paskatos daug investuoti į šias misijas, nes jos yra tikrai brangios.
Mokslą tuo tarpu galima labai sėkmingai daryti su autonominiais zondais, įvairiais robotais, ką daugybė dešimtmečių tiek NASA, tiek kitos kosmosų agentūros ir daro. Dabar tam tikra prasme prestižo reikalas vėl iškyla, nes Kinija per pastaruosius porą dešimtmečių labai sparčiai vysto savo kosmoso programą ir faktiškai, daugeliu atžvilgių savo pajėgumais jau yra susilyginusi su Jungtinėmis Valstijomis.
Kinai taip pat žada kažkada, nelabai ilgai trukus nuskraidinti žmones į Mėnulį. Jie sėkmingai vysto tiek žmonių skrydžius, tiek autonominių zondų skrydžius į Mėnulį, todėl technologinių gebėjimų jie tam turi. Esu girdėjęs aiškinimų, tiek kad kinai žada tai padaryti 2030 metais, tiek per ateinantį dešimtmetį, gal iki 2039 metų. Vis tiek pakankamai arti. Jungtinėms Valstijoms iškilo geopolitinis poreikis įrodyti, kad jie vis dar gali nuskraidinti žmones į kosmosą ir padaryti tai greičiau, negu Kinija sugebės.
Tai yra naudinga mokslui, kad vyksta tokia politinė kova, bandymas pasimatuoti raumenis?
K. Zubovas: Sakyčiau, kad taip, nes šitos technologijos, kurios išvystomos žmonių skrydžiams į kosmosą, dalis jų gali būti panaudota ir robotinėms misijoms. Taip pat dalis tų technologijų randa kelią į žemę ir žmonėms pagerina gyvenimą. Pavyzdžiui, medicinoje gali būti panaudojamas, tiek apskritai mūsų buityje.
Vienas iš tokių garsių pavyzdžių, velcro lipdukai išrasti „Apollo“ misijų metu, o dabar labai daug kur plačiai naudojami. Kiekvienas namie turime tokių dalykų. Iš mokslinės pusės, patys žmonių skrydžiai mums duoda daug žinių apie tai, kaip žmonių kūnai prisitaiko prie kosmoso sąlygų. Tokie tyrimai daromi kelis dešimtmečius kosminėje stotyje.
Tai naudinga yra galvojant apie tolimesnę ateitį, žmonių skrydžius ar keliones į kosmosą. Tolimesnėje perspektyvoje galime galvoti ir apie tai, kad vystosi, plinta kosmoso infrastruktūra ir galbūt atsiras kažkokia kosmoso pramonė, kuri galbūt galėtų padėti net su įvairiomis ekologinėmis problemomis žemėje. Pavyzdžiui, jei kokias nors pramonės šakas pavyktų perkelti į orbitą, kosmosą ar netgi Mėnulį.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
