Saulė PinkevičienėNuo šeštadienio popietės mūsų miesto vaistinėse juntamas padidėjęs maisto papildų su jodu ir jodo tirpalo poreikis. Tai kelia nerimą vaistininkams, pastebintiems, kad jodo perdozavimas gali būti pavojingas sveikatai. Žmonės nelinkę konsultuotis su medikais, jie mena Černobylio avarijos patirtį, kai informacija apie būtinybę vartoti jodą sklido iš lūpų į lūpas, o iš televizijos ekrano buvo kalbama, kad radiacinis fonas - nepakitęs.
Saviveikla - pavojinga
Vaistininkė Virginija Kavaliauskienė sako, kad sukrečianti gamtos katastrofa Japonijoje alytiškius į vaistines paskatino užsukti dar šeštadienį, vos pasklidus pirminei informacijai apie problemas Fukušimos atominėje elektrinėje.
„Negera tendencija", - taip vaistininkė vadina padidėjusį susidomėjimą jodo tirpalu bei maisto papildais su jodu, ypač didelį nerimą jai kelia klientai, skambinantys į vaistinę ir klausiantys, kaip vartoti pas turgaus prekeivius įsigytus jodo preparatus, kurių sudėtis netgi nėra aiški.
„Galėčiau išvardyti bent dešimt man žinomų atvejų, kai žmonės susigadino sveikatą po avarijos Černobylyje, be saiko vartodami jodą be gydytojų rekomendacijų, jiems sutriko skydliaukės veikla", - perspėja V.Kavaliauskienė. Ji pati - prieš tokią saviveiklą, neatsakingą požiūrį į savo sveikatą.
„Žmonėms būtų privalu dėl jodo vartojimo konsultuotis su gydytoju specialistu, o civilinės saugos tarnyboms - laiku informuoti visuomenę, kuo gresia tokia savigyda, kuriai nėra jokių objektyvių priežasčių", - įsitikinusi vaistininkė.
Siūlo pasitikėti oficialia informacija
Pirmadienį surengtoje tiesioginėje www.delfi.lt vaizdo konferencijoje Lietuvos radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas taip pat sulaukė klausimų, ar reikia pradėti vartoti jodo preparatų, nors tiesioginės grėsmės dėl įvykių Japonijos atominėse stotyse mūsų šaliai kol kas nėra.
„Jeigu skydliaukę pripildai neradioaktyvaus jodo, tai ji blokuoja radioaktyvų jodą. Bet tai daroma tik tais atvejais, kai prognozuojama, kad radioaktyvaus jodo kiekiai atitinkamoje teritorijoje viršys leistinus lygius ir tik prieš įvykstant avarijai bei po avarijos pirmoms dviem valandoms", - teigė specialistas.
„Nesu rekomendavusi pacientams šiomis dienomis vartoti jodo, manęs nėra klausę, ar verta tai daryti“, - Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai gydytoja Vaiva Savickienė neabejoja, kad konsultacija su mediku tokiu atveju būtų būtina, juolab mūsų, Dzūkijos, regionui būdingos skydliaukės patologijos, jos siejasi su jodo apykaita.
Gydytoja primena, kad jodas gali sukelti alerginę reakciją, taip pat garuojantis, geriamasis. Apie organizmo jautrumą asmuo gali ir nežinoti, jam tokia „profilaktika“ turės rimtų padarinių. Taip pat gali kilti daug bėdų, susijusių su vidiniais organais, kurios išryškėja gerokai vėliau. Kaip viso to išvengti? Pasak gydytojos V.Savickienės, dauguma tiek namie, tiek darbe turime prieigas prie interneto, galime stebėti radiacinio fono kitimą Lietuvoje, tai ir pasitikėkime objektyviais duomenimis.
Nuolatinius gamtinio radiacinio fono matavimus galima matyti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje http://193.219.133.11/. Gamtinio radiacinio fono (dozės galios aplinkoje) matavimai atliekami 10 minučių intervalu, vidutiniai matavimo duomenys tinklalapyje pateikiami kas 20 minučių.Visas su radiacinio fono kitimu susijusias aktualijas galime rasti Radiacinio saugos centro puslapyje www.rsc.lt.
Jei susipažinus su situacija kyla klausimų, ar verta vartoti jodo profilaktiškai, V.Savickienė primygtinai rekomenduoja tai aptarti su šeimos gydytoju, atsižvelgti į asmens sveikatos ypatumus.
