Medikai įspėja – dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kai kurie vaikai atsiduria ligoninėse, praranda sąmonę, sutrinka jų širdies veikla. O specialistai pabrėžia, kad tėvams bei pedagogams svarbiausia šviesti ir kalbėtis su vaikais apie psichotropinių medžiagų grėsmes.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pasibaigus pamokai Vilniaus Antakalnio gimnazijoje, koridorius užpildo mokiniai – nori pailsėti po praėjusios pamokos. Vieni ilsisi prie telefonų, kiti bendrauja, o dar kiti, kaip pastebi moksleiviai, po pamokų ar net pačių pamokų metu svaiginasi įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis.
„Pastebiu, kad eina maži vaikai, rūko gatvėse. Tai baisu pasidaro. Penktokai, šeštokai jau pradeda“, – tikino dvyliktokė Rasa.
Didesnis spaudimas atsiranda, tada mokiniams automatiškai daugiau streso ir nori tą stresą suvaldyti.
„Labai pradėjo plisti „snusai“. Pati pastebėjau, kad klasiokai kiti yra kurie vartoja arba bent atrodo, kad vartotų“, – antrino vienuoliktokė Henrika.
Moksleiviai mano, kad įsitraukimas į įvairias veiklas, būrelius, kaip muzikavimas, dailė ar sportas, padėtų paaugliams mažiau gerti, rūkyti ar vartoti kitas svaiginančias medžiagas.
„Vietoj to, kad blūdyt kažkur gatvėmis, prisivartoti, prisinarkašint, vietoj to gali padaryt kažką vertingo tiek Lietuvai, tiek pačiam sau“, – sakė dešimtokė Saulė.
Vartojančių mažėja
„Vilnius Sveikiau“ kartu su „Planet Youth“ apklausė virš 4600 14-15 metų moksleivių. Jų atsakymai parodė, jog vartojančių psichotropines medžiagas mažėja. 2024 metais 23 procentai nepilnamečių pirmą kartą išgėrė alkoholio būdami 13-os ir jaunesni. 2022 metais tokių buvo 8 procentais daugiau.
Sumažėjo ir rūkančių elektronines cigaretes – pernai 4 iš 10 bandė jas rūkyti nors kartą. Kanapėmis bent kartą pernai svaiginosi 8 procentai moksleivių, kai anksčiau tai darė 15 procentų. Vis dėlto, mokyklų atstovai pastebi, kad paaugliai stveriasi jau ir kitų svaigalų.
„Atsiranda kramtomas tabakas, atsiranda medikamentai, kurie irgi turi tam tikrą poveikį. „Snusai“ yra populiarūs, tikrai jų randame tikrindami mokinių daiktus“, – sakė Vilniaus Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė.
„Šiai dienai yra tiek tų psichoaktyvių medžiagų, kad tu nežinai nei formos, nei skonio – tai gali būti skystas pavidalas, tai gali būti čiulpinuko pavidalas, tai gali būti guminukas“, – kalbėjo Vilniaus Jėzuitų gimnazijos tėvų komiteto pirmininkas Andrius Klupšas.
Vis dėlto, daugėja nepilnamečių, kurie gauna išgerti alkoholio iš šeimos narių – pernai tokių buvo 14 procentų.
„Šitoje temoje džiūgauti niekada neateis laikas, nes bet kurie skaičiai, kurie rodo vartojimą bet kokio lygio, tai tie signalai, ties kuriais reikia dirbti“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.
Vartoja dėl streso ir patyčių
Pasak psichologų, dažnai vaikai griebiasi psichotropinių medžiagų, nes pykstasi su tėvais, jaučia didelį krūvį mokyklose, taip pat patiria patyčias.
„Tyrimai rodo, kad Lietuvos paaugliai yra didelėje rizikoje susidurti su probleminio interneto naudojimu, ypač tą matome mergaičių tarpe“, – teigė Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė.
O dėl psichoaktyviųjų medžiagų vaikai patenka ir į ligonines. Dažnai paaugliai praranda sąmonę, sutrinka širdies veikla bei kalba. Medikai pasakoja, kad dažnai rūkaluose ar kituose svaigaluose randa įvairių priemaišų.
„Jie galbūt žino, ką perka – kabutėse žino. Bet tų medžiagų yra daug ir mes praktiškai kiekvieną savaitę gauname pranešimus apie naujas nustatytas medžiagas“, – sakė vaikų ligų gydytoja Violeta Radžiūnienė.
Psichologai pabrėžia, kad tėvams ir pedagogams svarbu kalbėti ir šviesti vaikus apie psichotropines medžiagas, jų rizikas bei pasekmes. Taip pat vaikai, jaučiantys palaikymą ir artumą šeimoje, rečiau pasirenka rūkyti cigaretes ar gerti alkoholį. O svarbiausia skatinti vaiką užsiimti mėgstama veikla – sportu, menais ar kitaip išreikšti save.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
