Snieguotą žiemą prie namų įrengtos lesyklėlės retai būna tuščios. Grožimės lesinėjančiais paukščiais, bet dažnai net nežinome, kokius sparnuotus svečius jos priviliojo. Atpažinti juos – didelis džiaugsmas.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis sako, jog priklausomai nuo to, kokioje vietoje lesyklėlė su gardėsiais pakabinta, ir atitinkamų rūšių paukšteliai joje apsilanko.
“Jei lesyklėlė įrengta mieste, dažniausios viešnios joje – didžiosios zylės, – pasakojo jis. – Jos mielai kerta duonos ar pyrago trupinėlius, įjunksta į lašinukų gabalą. Pabersite grūdelių – ir naminių žvirblių bei karklažvirblių sulauksite."
Sodų bendrijose ar kaimuose įrengtose lesyklėlėse, anot ornitologo, apsilanko jau kiti, įvairesnių rūšių paukšteliai: didysis ar margasis geniai, į šiuos panašūs, tik kiek mažesni, medžiais gebantys laipioti bukučiai, žaliukės, žvirblius savo išvaizda primenančios startos, varninių grupės atstovai kėkštai, spalvingosios sniegenos. Beje, sniegenų patinėliai skiriasi nuo patelių – jų plunksnelės esti ryškesnių spalvų. Kėkštai – irgi spalvingi, tik gerokai didesni už žvirblius ar zyles.
“Tereikia į lesyklėlę pažerti, pavyzdžiui, džiovintų obuolių – tik nesušalusių, ar šermukšnių uogų, ir galite tikėtis išvysti jais smaguriaujantį juodąjį ar smilginį strazdą, – patirtimi dalijosi S.Rumbutis. – Šie paukščiai lašinių ar grūdų nelesa – mėgsta vaisinį meniu. Žiemą ne vienas strazdas miestą pasiekia, nes ant parkuose augančių šermukšnių ir šaltalankių medžių būna apstu uogų."
Lašinukus geriausia kabinti uždaro tipo lesyklėlėse – kad kaloringųjų vaišių nepasiektų ir viso jų gabalo nenugvelbtų stambieji sparnuočiai – kuosos, kovai, ir be žmogaus pagalbos susirandantys maisto.
Parengė Virginija Grigaliūnienė
