Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Prezidentūra didina spaudimą
Kai buvo pateikinėjamas poligono projektas, Mindaugas Sinkevičius nevengė aštrių žodžių ir pabrėžė, kad Remigijus Žemaitaitis jam nesakinės, ką daryti. Pone Malinauskai, ar sutinkate, kad būtent Prezidentas įstūmė socialdemokratus į šią situaciją?
S. Malinauskas: Čia susideda keli dalykai. Pirmas dalykas – jei anksčiau Remigijus Žemaitaitis darydavo „šou“ ir kai kurie jo pasirodymai socialdemokratams buvo naudingi, nes jų fone jie atrodė solidžiau, tai dabar situacija pasikeitė. Lemiamais balsavimais rankos turi kilti, o dabar „Nemuno aušra“ aiškiai parodė, kad jie gali nebalsuoti už tai, kas svarbu – šiuo atveju tai itin aktualu socialdemokratų deleguotam krašto apsaugos ministrui. Be jokios abejonės, Prezidentūra čia darė spaudimą.
Prisiminkite žiniasklaidoje aprašytą Žemaitaičio susitikimą su Frederiku Jansonu. Panašu, kad Jansonui nepavyko „perlaužti“ Žemaitaičio. Tai svarbi detalė, rodanti, kad Žemaitaitis elementariai meluoja: nuvažiavęs sako, kad palaikys, o po pokalbio Prezidentūroje staiga pakeičia nuomonę, jis tampa visiškai nepatikimas.
Skirmantas Malinauskas (Greta Skaraitienė/ BNS nuotr.) Antras dalykas – atsiranda galimybių langas, nes demokratai kalbasi su Mindaugu Sinkevičiumi ir Inga Ruginiene, tai tikrai vyksta: yra aiškūs susitarimai, terminai ir sąlygos. Dabar keliamas klausimas: jei nebus susitarta iki gegužės 1-osios dienos, ar demokratai išvis toliau kalbėsis, nes jiems tai tiesiog nebeapsimokės.
Laiko lieka vis mažiau, artėja rinkimai, socialdemokratai lieka susisieję su Žemaitaičiu, kurio strategija artėjant rinkimams bus kelti kuo daugiau įtampos. Tai akivaizdu – Žemaitaitis negali dalyvauti rinkimuose girdamas premjerę ar ministrus, greičiausiai jis pats ieškos progos išeiti „trenkęs durimis“. Prezidentūra mato visą šią situaciją ir yra viena iš veikiančių jėgų.
Ar tai įvyks dabar – sunku pasakyti, nes matome, kad socialdemokratai kalba labai atsargiai. Po susitikimo, kuriame buvo aptartas balsavimas dėl poligonų, Sinkevičius pareiškė, kad kol kas dirbs koalicijoje, o vėliau bus matyti, tai rodo, kad ir socialdemokratų viduje yra didžiulis susiskaldymas.
Tikrai yra žmonių, kurie viešai peikia Žemaitaitį, bet partijos viduje jam stipriai advokatauja. Šis sprendimas jiems nėra lengvas, juolab kad yra ir situacija su Sauliumi Skverneliu. Neaišku, kaip viskas atrodytų, jei pasikeistų koalicijos partneriai, o tada, pavyzdžiui, Generalinė prokurorė ateitų prašyti panaikinti neliečiamybę.
Demokratai ant stalo deda savo sąlygas
Bet ar patiems demokratams apsimoka jungtis dabar, net jei iki gegužės 1-osios būtų pasiektas susitarimas? Demokratai pastaruoju metu taip pat žeria nemažai kritikos socialdemokratams nuo metų pradžios, kai atsinaujino kalbos apie koaliciją, jie nuolat kartojo: „ne, niekur neisime, jokių kalbų nevyksta“. Ar jiems tai naudinga?
S. Malinauskas: Vėlgi, čia yra 2 aspektai. Viena vertus, mano žiniomis, pasiūlymas yra ant stalo, jie prašo 3-jų ministerijų. Jei socialdemokratams nebereiktų Seimo pirmininko pozicijos ir jie deleguotų tuos 3 ministrus – o 2 iš jų dabar yra „Nemuno aušros“ ministrai, tai yra Žemės ūkio ir Aplinkos – bei dar 1 ministeriją, kuri pagal koalicijos sutartį turėtų priklausyti Žemaitaičiui, tuomet toks susitarimas tikėtinas.
Kitas, man įdomesnis klausimas – ar tai apsimoka Lietuvai? Mano akimis, Remigijus Žemaitaitis, kol jis yra valdžioje ir yra šiek tiek tramdomas, galbūt net yra mažiau pavojingas. Valdžioje matome, kad jis nevykdo pažadų, meluoja, jis yra nuolatinėje rampų šviesoje.
Jei jis būtų išmestas iš koalicijos dabar, jis greičiausiai tik atšautų šampaną. Jis sakytų, kad „sisteminės partijos“ su juo susidorojo, o teisėsaugos problemos niekam netrukdytų. Prieš rinkimus jis vėl atsidurtų opozicijoje, būdamas antisisteminis, o demokratai šiuo metu išgyvena krizę, jie sprendžia išlikimo klausimą.
Buvimas ministro pozicijose ir galimybė vykdyti rinkimų kampaniją turint daugiau žiniasklaidos dėmesio jiems yra patrauklu.
Užsienio reikalų ministerija – ne derybų centre
Skirmantai, gal galite atskleisti detales – kokių 3-jų ministerijų prašo demokratai? Ar gali būti, kad Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras, būtų pakeistas Virginijumi Sinkevičiumi?
S. Malinauskas: Kiek man žinoma, galutiniame susitarime Užsienio reikalų ministerijos nėra, minima kita ministerija. Jau seniai kalbama apie tai, kas vyksta su Užsienio reikalų ministerija, ir aš žinau, kad ne vieną kartą buvo kalbėtasi su Virginijumi Sinkevičiumi apie šį postą, tačiau jis visada šių pareigų atsisakydavo.
Neoficialiai spėjant, nesunku atspėti, kokia ministerija priklausė „Nemuno aušrai“ ir buvo iškeista – tai greičiausiai būtų Energetikos ministerija. Mano žiniomis, yra kandidatas, dėl kurio labai kovoja Prezidentas.
Tas kandidatas atsidūrė tarp politinių girnų, nes į socialdemokratų partiją stoti nenorėjo, tikėtina, kad jei iškiltų klausimas, ar Energetikos ministru lieka Žygimantas Vaičiūnas, ar „Nemuno aušra“ traukiasi iš koalicijos, Prezidentas pasirinktų 2-ąjį variantą.
Demokratai turi paprastą situaciją: jie turi kvalifikuotų, patyrusių žmonių, kuriuos gali deleguoti į ministerijas, socialdemokratams tai būtų solidesnis partneris vyriausybėje, o Žemaitaitis, neabejoju, būdamas opozicijoje bus lygiai taip pat aktyvus, tačiau būdamas valdžioje jis turi dar ir aukštą tribūną bei ministerijas, kurių dėka gali nuolat manipuliuoti dėmesiu. Jei jis atsidurtų opozicijoje kartu su konservatoriais, žiniasklaidai jis galbūt taptų mažiau įdomus. Bet kai turi ministerijas, jo ignoruoti neįmanoma.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
