Šalies prekės ženklui reikia gyventojų, o ne politikų palaikymo, įsitikinęs prekės ženklą "Lietuva - Baltijos širdis" pristatęs albumo "Neregėta Lietuva" autorius, fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas Marius Jovaiša. Jis tikisi, kad lietuviai pamėgs stilizuotos gintarinės širdies su įspaustu Vyčiu ženklą ir patys populiarins jį pasaulyje. Naujasis prekės ženklas jau yra registruotas tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Ženklo "Lietuva - Baltijos širdis" naudojimas yra nemokamas.
"Reikia išspręsti klausimą, kuris iki šiol neišspręstas - Lietuva neturi savo nacionalinio prekės ženklo", - naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje trečiadienį pristatydamas šalies prekės ženklą "Lietuva - Baltijos širdis" sakė M. Jovaiša.
Pasak jo, mintis sukurti Lietuvai prekės ženklą kilo prieš pusmetį, kai su "Neregėtos Lietuvos" parodomis važinėdamas po pasaulį pastebėjo, kad užsieniečiai vis dar nelabai žino, kas ta Lietuva ir kur ji yra.
Tačiau, anot M. Jovaišos, užsieniečiai gana gerai žino, kur yra Baltijos jūra, todėl reikia tokio prekės ženklo, kuris rodytų Lietuvos išskirtinumą tarp trijų Baltijos šalių.
"Tai yra būdas, kurį naudoja ne viena pasaulio valstybė - atsispirti nuo plačiau žinomo regiono, suteikiant sau to regiono charakteristikas. Taip daro gana žinomos pasaulio valstybės. Pavyzdžiui, Malaizija sako "Malaysia - Truly Asia" ("Malaizija - tikroji Azija". - ELTA), Jamaikos šūkis "Jamaica - Pearl of Caribian" ("Jamaika - Karibų perlas")", - sakė M. Jovaiša.
Keliaudamas po pasaulį jis pastebėjo, kad Lietuvai tapatintis su Baltijos jūra būtų veiksmingiau nei su Vidurio ar Rytų Europa. Juolab kad tektų išsiskirti tik iš trijų Baltijos valstybių, nes švedai ar suomiai save vadina skandinavais, vokiečiai taip pat savęs nelaiko Baltijos valstybe.
"Lietuva yra didžiausia, ji turi įspūdingiausią istoriją. Mes vieninteliai turėjome nacionalinę valstybę dar XIII amžiuje, turime plačiausią kultūros, architektūros paveldą. Mes esame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų. Yra daugybė kitų priežasčių, kodėl mes turime teisę taip vadintis. Lietuva yra tarsi raktinė šio regiono valstybė, be kurios nebūtų viso vizito į Baltijos šalis vaizdo", - kalbėjo M. Jovaiša.
Jo teigimu, šūkis "Lietuva - Baltijos širdis" yra lengvai verčiamas į daugelį kalbų, lengvai suprantamas, o jo potekstė aiški. Be to, širdis yra labai galingas simbolis, kuriame telpa daugybė reikšmių.
Rinkdamiesi simbolį ženklo kūrėjai nusprendė neieškoti ko nors naujo, ką tektų nuo pradžių populiarinti, o pasinaudoti tuo, ką Lietuva turi nuo senų laikų - Vyčiu.
"Vytis yra vienas seniausių iki šiol Europoje naudojamų herbų. Tik šiam reikalui mes jį šiek tiek stilizavome, kad jis atitiktų šiuolaikinių logotipų kūrimo stilistiką. Tai yra suderinta ir su Heraldikos komisijos vadovu.
Pati ženklo forma siejasi su Lietuvos ir širdies kontūrais", - apie gintaro gabalėlio pavidalo ženklą kalbėjo M. Jovaiša.
Idėjos "Lietuva - Baltijos širdis" autoriaus teigimu, prekės ženklas padeda šaliai išsiskirti ir įsiminti, suvienija įvairių institucijų pastangas ir sutelkia išteklius, o geras ženklas tampa vėliava ir įkvėpimo šaltiniu.
Prieš oficialų pranešimą apie naująjį prekės ženklą, apklausų bendrovė RAIT atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad ženklui "Lietuva - Baltijos širdis" visiškai pritaria ar pritaria net 70 proc. gyventojų, nepritaria 14 procentų.
"Iki šiol pastangos, kurias dėdavo Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Turizmo departamentas, Vyriausybės kanceliarija, baigdavosi įvairiais nesklandumais, organizuoti konkursai planuotų rezultatų neatnešė. Šiandien yra tuščia vieta, galbūt neskaitant to ženkliuko, kuris yra tarsi sudegusio teatro artistas, nes strategija "Lietuva - drąsi šalis" yra sustabdyta, o ženkliuką institucijos naudoja sukąstais dantimis", - aiškino M. Jovaiša.
Lietuvoje taip pat nėra už šalies prekės ženklo naudojimą atsakingos institucijos, todėl M. Jovaiša su ženklo bendraautoriais įkūrė viešąją įstaigą "Lietuva - Baltijos širdis". Naujasis prekės ženklas jau yra registruotas tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.
Ženklo "Lietuva - Baltijos širdis" naudojimas yra nemokamas. Įvairias jo konfigūracijas galima parsisiųsti interneto svetainėje www.baltijossirdis.lt. šioje svetainėje yra pateiktos ir ženklo naudojimo taisyklės.
Pasak M. Jovaišos, atskiro kūrėjų sutikimo reikės tik norint ženklu tiesiogiai žymėti prekes ar paslaugas, pavyzdžiui, kokią nors prekę pavadinti "Lietuva - Baltijos širdis". Ženklą taip pat draudžiama naudoti ant tabako, alkoholio gaminių ir smurtinio pobūdžio literatūros.
"Jeigu jūs norite gaminti, pavyzdžiui, ženklo formos suvenyrus ar kepti pyragus, tokius reikalus reikia derinti", - sakė idėjos "Lietuva - Baltijos širdis" autorius.
M. Jovaiša tikisi, kad žmonės pamėgs šį ženklą, todėl jo populiarinimui nereikės milžiniškų investicijų. Ženklo autoriai siūlo jį naudoti įmonių pristatymuose, klijuoti lipdukus ant lagaminų, pašto vokų, blankų, ženklinti nacionalinių sporto rinktinių marškinėlius, spausdinti ant verslininkų ir diplomatų vizitinių kortelių, naudoti susirašinėjant elektroniniais laiškais, puošti tolimųjų reisų vairuotojų automobilių tentus ir panašiai.
Planuojama, kad ateityje didelės šio ženklo kopijos galėtų puošti šalies oro uostus, pasienyje žymėti įvažiavimus į Lietuvos teritoriją.
Tam reikėtų ir bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis. Pasak M. Jovaišos, su jomis kuriant ženklą buvo kalbėta ne kartą ir sulaukta pozityvių vertinimų, juolab kad idėjos įgyvendinimui neprašoma pinigų.
"Valstybės dalyvavimas tame būtų svarbus. Tačiau manau, kad labai svarbu, jog pirmasis žingsnis eina būtent "iš apačios". Galbūt šita idėja nesusidurs su politine kritika, kaip būna, kai projektą pristato kuri nors iš valstybės institucijų.
Palaiminimas čia nėra kritiškai būtinas, ženklo naudojimas ir pripažinimas būtų naudingas visiems. Nuo pavasario aš turėjau gal šimtą susitikimų su įvairiais specialistais, žiniasklaidos žmonėmis ir, žinoma, politikais, europarlamentarais, ministrais. Kalbėdamas su jais mačiau didelį pozityvumą ir nusiteikimą šitą dalyką paremti ir jį naudoti", - kalbėjo M. Jovaiša.
Pasak jo, daug svarbiau, kad į ženklo populiarinimą įsijungtų plačios žmonių masės, o ne politikai.
M. Jovaiša sakė, kad iniciatyva sukurti prekės ženklą Lietuvai kilo tiesiog iš noro išspręsti šią problemą.
"Pernai aš kritikavau koncepciją "Lietuva - Lietuva drąsi šalis". Norisi ne tik kritikuoti, bet ir kažką pasiūlyti. Toks yra pasiūlymas", - sakė "Lietuvos - Baltijos širdis" ženklo autorius.
Šalies prekės ženklo "Lietuva - Baltijos širdis" idėja kilo M. Jovaišai, ženklą kartu su juo kūrė dizaineriai Robertas Jucaitis, Dalia Šimavičiūtė ir Giedrius Svirskis, projektų vadovė Jurga Andriukevičiūtė, gamybos vadovas Rolandas Suraučius ir interneto svetainės konsultantas Kristijonas Mazūras.
