Žaliavinė BRENT naftos kaina per paskutinius 5 mėnesius pakilo nuo 46,92 JAV dolerio už barelį iki 61,6 dolerio atžymos kuri buvo fiksuota lapkričio 15 dienos 10 valandą Lietuvos laiku. Pokytis sudaro 31 proc. ir tikrai darys neigiamą poveikį Lietuvos verslų pelnams ir tuo pat metu galimybėms dalyvauti algų didinimo lenktynėse 2018 metais.
Žinoma, tokia prielaida galioja bendrovėms, kurios jautrios kuro kainai ir kad naftos kainos stiprėjimo tendencijos išliks artimiausiu metu. Naftos kaina sudaro apie 40 proc. degalų litro kainoje, tad brangimas 31 proc. turėtų didinti kuro kainą apie 12 proc. arba apie 0,12-0,14 euro vienam degalų litrui priklausomai nuo rūšies.
Tiesa, per penkis mėnesius keitėsi ir euro kaina JAV dolerio atžvilgiu per apžvelgiamus 5 mėnesius pakilo 1,12 dolerio už eurą iki 1,18 arba 5,3 proc., o tai duoda mums teigiamą įtaką ir apie 2 euro centus mažina litro brangimo efektą, tad galutinis naftos kainos augimo įtaka turėtų būti, kad degalai per paskutinius 5 mėnesius objektyviai turėjo pabrangti apie 0,1 – 0,12 euro už litrą. Visa tai būtų tik žongliravimas skaičiais jei neįvertintume, kokias pasekmes šis kuro brangimas gali turėti, jei tokios kainos išsilaikys ilgesnį laiką. Visų pirma kuras yra sudedamoji dalis praktiškai visų prekių kainoje, tad darytina išvada, kad tai gali kelti prekių kainas ir infliaciją artimiausiais ketvirčiais, tačiau reikia prisiminti, kad Lietuvoje vartojimas pradėjo mažėti ir tai reiškia, kad paklausos infliacijos (situacija, kai kainos auga keliamos padidėjusios paklausos) vedamos kainos nebekils taip noriai kaip buvo šiais metais.
Kuro brangimas, jei jis išsilaikys, taps papildomais kaštais, kuriuos greičiausiai teks prisiimti verslui, nes ateinančiais metais gali būti sunku papildomą naštą perkelti ant vartotojų pečių.
Viso to pasekmė – auginti pelnus taps sudėtingiau, kaip ir didinti atlyginimus, dėl kurių lūkesčiai ateinančiais metais bus tikrai padidėję. Situacija gali pagerinti Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios praūžus uraganui Harviui jau lapkričio mėnesį vėl atstatė naftos gamybą iki aukščiausio taško per paskutinis 45 metus, kai per dieną išgaunama daugiau nei 9,6 mln. barelių.
Gavyba buvo pristabdyta dėl nepalankių oro sąlygų, o kainos padidėjimas lemia, kad skalūninė nafta tampa pelningesnė, tad pasiūla gali augti ir tai gali subalansuoti arba pristabdyti kainos augimą. Iš kitos pusės finansų rinkos dėl pinigų pertekliaus yra nusiteikusios kelti praktiškai bet kokios turto klasės kainas aukštyn, tad ne išimtis ir nafta. Bet kokiu atveju, kokios jėgos betaptų stipresnės, naftos kainos pokyčiai artimiausiais ketvirčiais ir 2018 metais gali tapti vienu iš svarbiausių veiksnių lemiančių Lietuvos bendrovių ir jų darbuotojų gerbūvį.
