Nuostabus autoriaus stilius ir pagirtinas noras diskutuoti elementariomis gyvenimo doktrinomis, kurių dažnas šių dienų politikas (ar tų politikų kritikas) stačiai nesupranta, o, jei ir parodo savo gerus ketinimus jas suprasti, tai rezultatai apvektini. Pasižymi visokie valatkos, lopatos (na ir kiti nesvarbu - ar su profesorišk0mis barzdomis, ar klastingomis šypsenėlėm munipuliuojantys diplomatiški ūsiukai. Autoriui ačių už puikius straipsnius ir protui ir širdžiai. Lietuva nėra kvailių kraštas, nors brigadininkų brigados uoliai stengiasitai tai pasiekti. Galutinai užkasti tiesos nėra dar niekam pavykę., kaip ir paslėpti adatą kad ir didžiausioje šieno kupetoje.

Jokia okupacija neišugdė ir neišugdys lyderių/tautos vedlių/.Tautinė emigracija praktiškai neturėjo jokių sąlygų tokiam darbui,nes kosmopolitinės ir prokomunistinės jėgos visokeriopai skaldė tautines jėgas. Kosmopolitinės jėgos, pradėjusios Imperijos demontavimo darbus,kaip velnias kryžiaus bijojo bet kokio tautinio jėgų politinio judesio ir.,kaip teisingai savo knygoje "Pabaltijo revoliucija' nurodo anglų istorikas A.Lieven,. pertvarką Pabaltijo respublikose darė tie-kurių tėvai ir seneliai sukūrė čia kruvinus rėžimus,; į kieno rankas buvo perduoti "tautų mikrofonai",prasidėjus pertvarkai???

Ačiū už dėmesį. Dvasinis ištižimas ir masiškai išplitusi korupcija tikriausiai galima suprasti ir plačiau.Man niekas nedraudžia domėtis ne vien EK barometro duomenimis ir ES nutarimais, bet ir kokį ryšį turi korupcija pačioje ES su korupcija Lietuvoje.

seniai tokio gero straipsnio neskaičiau.dėkui.

Tikėtina, kad Jūs galų gale sužadinsite sinergijos principą Lietuvoje. Ta prasme (..?), kad 1+1> yra 3 ar dar daugiau.
Tai yra, noriu pasakyti, kad energijos kiekis, sukuriamas sinergijos principu, yra didenis nei aritmetinė suma atskirų dedamųjų. Tai yra, pvz, straipsnių skaičius kad ir čia, balse.lt, dar nerodo jų kokybės ir įtakos visuomenei. Kolektyvinė straipsnių jėga ar deklaracijų būtų kelrodėmis žvaigždelėmis, kur gi lietuviai privalo eiti.

Nepadėkojau už turiningą straipsnio komentarą. Ir įvairiopus papildymus. Ačiū!

Mes nelabai susikalbame, greičiausiai, dėl to, kad aš kalbu apie palyginti siaurą gyvenimo aspektą, šiuo atveju, žmogiškąsias savybes, kurios reikalingos asmenybėms, siekiančioms išjudinti sąstingio surakintą mūsų visuomenę. Tokių asmenybių reikia visu visuomenės skerspjūviu: pradedant prezidentu ir baigiant seniūnijų bendruomenių lyderiais. Jūs netiesiogiai man aiškinate, kad tai beprasmiška, nes Lietuva jau pasmerkta, prieš ją susimokęs tarptautinis kapitalas, jai belieka tik melancholiškai stebėti ir liūdėti kaip svetimieji išsinešioja jos turtą (aš čia šiek tiek schematizuoju, Jūs kalbate subtiliau). Jei Jūs to manęs klausiate, tai atsaku vienareikšmiškai: tokiam požiūriui nepritariu, nes jis prieštarauja gyvenimo faktams. Vadovaujantis tokia logika, labiausiai nusivylusios iš naujųjų ES narių turėtų būti Slovėnija ir Estija, nes užsienio kapitalo investicijų, tenkančių vienam žmogui, ten yra daugiausia. Tačiau gyvenimo faktai liudija visiškai priešingai: tos visuomenės, visais parametrais pranoksta Lietuvos rodiklius, o lietuvių savijautos negalima nė iš tolo lyginti su estų ir slovėnų požiūriu į savąsias valstybes (pasidomėkite EK barometro duomenimis). Lietuvoje – priešingai, užsienio investijos proporcingai mažiausios iš naujųjų šalių, bet nėra antros tokios ES valstybės, kurioje būtų tiek nusivylimo ir netikėjimo ateitimi. Dar daugiau. Jeigu tarptautinis kapitalas yra toks blogis, tai kaip iki šiol „vis dar gyvos“ tokios nedidelės šalys kaip Suomija, Austrija, Norvegija, Danija, kurios jau arti šimto arba ir daugiau metų gyvena to kapitalo „apsupties“ sąlygomis ir nerezignuoja? Esu įsitikinęs: priežastys ne ten, priežastys mumyse. Vienas didžiausių mūsų priešų – dvasinis ištižimas. Materializuotas jo pavidalas – masiškai išplitusi korupcija. Korumpuoti žmonės yra pažeidžiami, šantažuojami, valdomi. Čia nėra vietos plėstis, nenoriu komentarų skiltyje parašyti naują straipsnį, vis tiek vargu Jus įtikinsiu. Galiu tik pakartoti dar vieną Irvino (ačiū inž.) posakį: „Niekas šiame pasaulyje taip sunkiai nesurandama, kaip tiesa.“

Beje, (čia pastaba inž.) Pr. Dielininkaičio disertacija "Mokykla ir laisvė" 2000 m. išleista lietuvių kalba, galite susirasti bibliotekoje, o gal net ir kuriame nors knygyne.

„Lietuvos sistema ir įstatymai leidžia Lietuvą valdyti užsienio kapitalui“----

Gal norėjote pasakyti Lietuvos ūkį? Kame čia problema?
Juk sekmadieniais dirba tik prekybos centrai ir...TV+radijas, tiesa?
Į vienus galima neiti, kitus galima išjungti, tiesa?
Kas lieka?
Artimieji+aš+mano (mūsų) pastangos sekti Dievu - tai ir yra mūsų silpnoji pusė;)

Ačiū už pastabą. Jūsų visuose straipsniuose (o taip pat ir daugumoje kitų autorių) su didesnėmis improvizacijomis kartojasi taip pat ta pati tema...Skepticizmas padeda geriau išskirti idėją ir esmę. ES ir JAV nėra Dievas, ir joms netinka tikėjimas, viltis, meilė. Nereikia į tą patį klausimą , nors jis ir su improvizacijomis, trečią kartą diplomatiškai neatsakyti. "Kas nei nuo Jūsų , nei nuo manęs nepriklauso", gal nepriklauso ir nuo Lietuvos valdžios , ir nuo Lietuvos lyderio. Man atrodo, kad tas klausimas yra labai nepopuliarus, apie jį nedera ir nedrąsu rašyti. Gal būt visa bėda tame, kad Lietuvos sistema ir įstatymai leidžia Lietuvą valdyti užsienio kapitalui.

Jūsų klausimas, su nedidelėmis improvizacijomis aplink keliamą temą, kaip leitmotyvas kartojasi ir lydi jau ne pirmą mano straipsnį. Esu, regis, jau bent pora kartų Jums į panašius klausimus atsakinėjęs, bet prie to vėl grįžtate. Panašu, kad Jūs pats jau esate sau atsakęs į tą klausimą, kadangi tam tikra vidinė rezignacija ir savotiška neviltim alsuojąs skepticizmas, dovanokite, smelkia Jūsų komentarus. Man taip atrodo, gal klystu. Tai čia yra atsakymas, kur veda per didelis įsijautimas į visokias „sąmokslo teorijas“. Atveda į baimės ir nevilties narvą. Tai visiška priešingybė tam, kas žmogui teikia vidinės jėgos ir ramybės. Prisimenate tris didžiąsias dorybes? Tikėjimas, viltis, meilė. Jas reikia puoselėti, o ne grąžyti rankas dėl to, kas nei nuo Jūsų, nei nuo manęs nepriklauso. Dielininkaitis teisus: blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga, kaip gėrio silpnumas. O rezignacija, kuri juntama Jūsų pasisakymuose, kaip tik angažuoja tokiai laikysenai, su kuria Dielininkaitis ragino kovoti pirmiausiai: kas nustoja drąsos, visko nustoja. Turiu galvoje drąsą ne gulti po tankų vikšrais, kam lietuviai labai greiti, bet nenustoti drąsos gyventi. Savižudybių skaičius liudija, kad šita prasme jie labai bailūs.