Komisijos nariai konstatavo, kad buvo paskleista melaginga informacija, kuria siekta kurstyti panieką Lietuvos valstybingumui.
Peržiūrėję „NTV Mir" rodyto filmo „Pasmerktieji. Spąstai grupei Alfa” ištraukas, komisijos nariai sprendimą priėmė vienbalsiai.
Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad šiuo filmu praktiškai pakartota pernai rudenį vykusi situacija, kuomet dėl taip pat melagingos informacijos apie sausio 13-ąją paskelbimo buvo sustabdytas Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) retransliavimas.
LRTK narė Liudvika Pociūnienė tvirtino, kad taikant bausmes “NTV mir”, negalima nematyti “bendro vykdomos dezinformacijos konteksto”. Pasak jos, į viešojo intereso gynimą turėtų rimtai žiūrėti visos institucijos, tarp jų - ir Generalinė prokuratūra.
Komisijos narys Vidmantas Mačiulis pateikė kitą poziciją – esą, nors laidose ir buvo parodytas šmeižtas, uždrausdama minėtų televizijos kanalų transliavimą Lietuva duos pretekstą Kremliui toliau vykdyti propagandą sakant, jog „štai, parodėme tiesą, kurios jie išsigando”. Jis pasiūlė Lietuvos vardu kreiptis į ES institucijas, kad atsakomybė būtų taikoma patiems laidų kūrėjams.
Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pritarė kitų komisijos narių nuomonei, jog būtina taikyti kuo skubesnes sankcijas.
Komisijos narys Dainius Radzevičius priminė, jog tiek jau baustas PBK, tiek „NTV Mir“ priklauso tam pačiam BMA koncernui. Anot jo, laikini apribojimai, taikyti PBK, pasiteisino – dezinformaciją skleidusios laidos buvo pašalintos iš eterio, tad sankcijų netaikyti ir dabar nėra pagrindo. Anot jo, „NTV Mir“ pažeidimai – rimtesni, nei PBK.
Posėdyje dalyvavusi Žurnalistų etikos komisijos pirmininkė Zita Zamžickienė taip pat pripažino, jog siužete akivaizdžiai matomas nesantaikos kurstymas, sovietų agresijos neigimas, laisvės gynėjų aukų menkinimas. Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis tvirtino, kad kabelinės televizijos pasirengusios vykdyti LRTK sprendimus, tačiau piktinosi, jog nuobaudos nukreipiamos prieš retransliuotojus, o ne prieš tiesioginius laidų rengėjus.
“Esame pasirengę vykdyti komisijos sprendimus, jei komisija nuspręs, mes būsime pasirengę programą išjungti (…)Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, ką minėjo komisijos narys, gerbiamas Mačiulis, kad informacija transliuojama ne tik per mus, bet ir kitomis priemonėmis. Jei pažiūrėtumėme į tą straipsnį, kai buvo ribojamas kai kurių PBK programų retransliavimas, iš tikrųjų, poveikio priemonė turėtų būti nukreipta transliuotojui, o realiai taikoma retransliuotojui”, - dėstė J.Jurelionis.
LRTK teisininkų teigimu, atvejai, kai programos Lietuvoje retransliuojamos kitais šaltiniais, nelegaliai, yra Lietuvos kriminalinės policijos kompetencija. Taigi, jų transliaciją turėtų stabdyti ne teismas LRTK siūlymu, o policija.
Radijo ir televizijos komisija dėl pastaruoju metu Lietuvoje retransliuotų laidų kovo pradžioje kreipėsi į Generalinę prokūratūrą, tačiau prokurorai dėl įvykių Kryme nušvietimo per Pirmojo Baltijos kanalo laidą „Laikas“ bei "RTR Planeta" kanalo laidą „Savaitės žinios“ ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
LRTK trečiadienį klausimų, susijusių su šiomis laidomis, taip pat nesvarstė, nes nėra gavusi ekspertų išvadų. LRTK pernai lapkritį kreipėsi į teismą, prašydama stabdyti ne ES sukurtų Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) laidų retransliavimą. Tuomet teismas LRTK prašymą patenkino, PBK 3 mėnesiams uždrausta rodyti dalį laidų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
