Tokią išvadą Seimo Kultūros komitetui pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas Johanas Baltrimas.
Seimo komitetas buvo paprašęs ekspertų atlikti poveikio vertinimą „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio rengtam LRT įstatymo projektui, kad transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių, tai yra atleidimui pakaktų šešių iš 12 narių balsų.
Vėliau valdantieji parengė ir Seimui pateikė patobulintą projektą. Pagal jį numatyta, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.
Nors įvertinti pastarosios pataisos Kultūros komitetas neprašė, VU teisininkas savo išvadoje apžvelgė abu projektus, nes jie esmingai nesiskiria.
Abiem atvejais numatyta, kad priimta pataisa įsigaliotų nuo priėmimo ir galėtų būti taikoma dabartinei LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.
„Nacionalinis transliuotojas turi unikalų konstitucinį statusą ir jo vadovo atleidimas vadovaujantis po jo paskyrimo sukurtomis teisinėmis taisyklėmis sukurtų pagrindą svarioms abejonėms, ar tos taisyklės nebuvo sukurtos ad hominem (konkrečiam asmeniui – BNS) ir galimai siekiant daryti poveikį nacionalinio transliuotojo skleidžiamai informacijai valstybės valdymo bei kitais visuomenei svarbiais klausimais“, – rašoma išvadoje.
Joje remiamasi Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimais, Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
Teigiama, kad su pastarojo dokumento nuostatomis būtų nesuderinama padėtis, jei priėmus įstatymų projektais siūlomą direktoriaus atleidimo tvarkos ir pagrindų taisyklę, ja vadovaujantis LRT generalinė direktorė būtų atleista nesuėjus kadencijos terminui ir nesant tokį sprendimą pagrindžiančių reikšmingų aplinkybių, kurios paaiškės tik po įstatymo projekto priėmimo.
„Pavienis tokio pobūdžio įstatymų pakeitimas turėtų grėsmę tapti politiniu precedentu, kuris legitimuotų praktiką, kada naujos kadencijos Seimas kiekvieną kartą palengvintų įstatymuose nustatytas sąlygas atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių ar kitus pareigūnus, kas būtų nesuderinama su geraisiais teisėkūros praktikos principais, kurių laikytis įpareigoja Konstitucija“, – rašoma išvadoje.
„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad siūlomos įstatymo projekto Nr. XVP-1052 ir įstatymo projekto Nr. XVP-1119 nuostatos, ta apimtimi, kuria nenumatytas jų įsigaliojimo atidėjimas, gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei“, – teigia ekspertas.
Išvadoje nekalbama apie siūlymą įvesti slaptą balsavimą dėl LRT vadovo atleidimo ir sumažinti jam atleisti būtiną balsų skaičių.
Šiuo metu galiojančioje LRT įstatyme nustatyta, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
BNS rašė, kad po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo palengvinančios tvarkos, buvo sudaryta darbo grupė LRT valdysenai tobulinti.
Valdantieji teigia, kad permainos LRT būtinos dėl Valstybės kontrolės atskleistų negerovių įstaigoje, tuo metu žurnalistų ir kultūros bendruomenė įžvelgia grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
