Baisi skuba
Seimas, 2014 metų sausį susirinkęs į neeilinę sesiją, vienu iš neeilinių darbų buvo numatęs skubiai patvirtinti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją. Jos esmė – prikurti Lietuvoje masinių (prasi)lošimo vietų, kurias valdytų tik vietiniai „pateptieji“ lošimų organizatoriai, taip pat cenzūruoti internetą, prisidengiant „grėsme“, kad užsienyje veikiančios lažybų bendrovės nuskriaus ir apiplėš neva skurstančius „nacionalinius“ lošimų organizatorius. Tiesa, prieš pat svarstymą, gavęs kažkokių „naujų pasiūlymų“ (tiksliau, išsigandęs kilusio triukšmo), socialdemokrato Broniaus Bradausko vadovaujamas komitetas ėmė ir paprašė pertraukos. Ačiū Dievui, tačiau kas vis dėlto vyksta?
Pirmiausia lošimai vyksta internete, nors galiojantis įstatymas ir Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi aiškiai pasakė: NEGALIMA. Skubėti patvirtinti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją gal ir reikia, nes nenaudėlė Europa spaudžia. Lietuva sulaukė išskirtinio EK dėmesio dėl siekio aptverti savo rinką spygliuota viela ir neįsileisti konkurentų. Šaliai gresia piniginės sankcijos už kategorišką nenorą laikytis įsipareigojimų ES.
Azartinių lošimų rinka yra tokia pat rinka, kaip ir visos kitos. Tačiau esminis niuansas čia yra tas, kad ta rinka, Lietuvai tapus ES nare, ne apsiriboja nacionalinėmis sienomis, o apima visas ES valstybes. „ES reikalauja“, – dažnai valdžios lūpose skambanti visokių dalykų pateisinimo poterių pradžia. O dabar yra kažkodėl kitaip. Būtent azartinių lošimų srityje šalis nutarė demonstruoti daug didesnį suverenumą nei spręsdama kokius nors gėjų saviraiškos klausimus.
Būtent iš ES galiojančių nuostatų kyla įpareigojimas užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Taigi turėtų būti ir vienodos azartinių lošimų ar prasilošimų paslaugų teikimo sąlygos tiek vietinėms, tiek kitų ES valstybių bendrovėms. Kyla baisus įtarimas: gal Seimą spaudžia ir terorizuoja užsienio lošimų organizavimo rykliai? Teoriškai tikėtina, praktiškai gali taip ir nebūti, nes rinka labai jau nedidukė ir samdyti šimtus lobistų, kurie sutryptų mūsų vietinius automatų ir rulečių savininkus, nelabai apsimoka. Tai kodėl taip skubama? Kodėl neeilinėje sesijoje?
Už Lietuvą, vyrai!
Panašiau visgi, kad būtent Lietuvoje įsitvirtinusios lošimo ar prasilošimo (priklauso, kaip Seimas balsuos) bendrovės, yra jau beveik panašios į užkalbėtojas, baigiančias įteigti mūsų politikams, kad azartinių lošimų rinkos uždarymas ir sąžiningos konkurencijos bei galimybės vartotojui rinktis eliminavimas yra viešasis interesas, o ne tik dar vienas būdas pasipelnyti. Savo lobistine retorika, kuri nusėda Seimo dokumentų formuluotėse, jos panašios net į Seimo narį Petrą Gražulį, rėkiantį „Už Lietuvą, vyrai!!!“ Girdi, išsigimstančios ES teisė sunaikins tautiškas pokeriavimo tradicijas ir tada jau visi dėvėsime apdriskusias kelnes su dviem užtrauktukais. Vėlgi, tikėtina, bet gali būti ir kitaip.
EK šių metų lapkričio pabaigoje pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimo nacionalinių teisės aktų prieštaravimo ES teisei. Iš ES pranešimo spaudai: „Komisija yra susirūpinusi, ar su ES teise dera tokios nacionalinės nuostatos, kuriomis, pavyzdžiui, reikalaujama fiziškai įsisteigti toje valstybėje narėje, kurioje norima teikti internetines lošimų paslaugas, pagal kurias subjektai privalo įgyti konkrečią teisinę formą, nustatytą nacionaliniuose teisės aktuose; kuriomis reikalaujama gauti valdžios institucijų sutikimą prieš keičiant akcininkų sudėtį ar kuriomis draudžiamas užsienio kapitalas.“
Apie tai, kas gresia Lietuvai, suskatome domėtis atsakingoje institucijoje, kur mus nukreipė tiesiai pas finansų viceministrą. Simboliška, kad būtent P. Gražulio partijos kolega, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos deleguotas Finansų ministerijos vicevadas Vytautas Galvonas linkęs suvereniai atsikirsti „ES buldozeriui“, neva pasiryžusiam sutraiškyti neva egzistuojančius lošimo organizavimo tradicinius verslus, be kurių turbūt visi pamirš ne tik „Klumpakojį“, bet ir Arvydą Sabonį.
Komentuodamas EK pradėtą tyrimą, galintį brangiai kainuoti mūsų mokesčių mokėtojams, V. Galvonas pasakojo seniai žinomas aplinkybes: „Šiuo metu galiojantis Azartinių lošimų įstatymas draudžia organizuoti lošimus internetu, tačiau kai kurios bendrovės, gavusios Lošimų priežiūros komisijos licencijas, leidžia suteikti savo klientams informaciją apie statymus nuotoliniu būdu – telefonu ar internetu, tačiau tai nelaikytina lažybų organizavimu internete (teismui atrodo kitaip – aut. past.). Klientų valią priimantis fizinis asmuo, lažybų tarpininkas, esantis konkrečioje patalpoje – lažybų punkte. Būtent šiam klientui suformuojama lažybų kortelė. Jei reikia, ji gali būti atspausdinama, vėliau patikrinama, kaip pasibaigė įvykis ir, esant laimėjimui, išmokami pinigai. Gali būti išmokami grynaisiais lažybų punkte, o gali būti pervedami į to asmens atsiskaitomąją sąskaitą. Taip užtikrinama reali apskaita, tiek mokestinė, tiek fiksuojant asmenis, kuriems lošti negalima, pavyzdžiui, nepilnamečius. O tikrieji azartiniai lošimai organizuojami internetu, neturint nei fizinio lažybų tarpininko, nei realios įstatymų kontrolės. Visą procesą prižiūri programinė įranga. Paminėtina, kad galima ne tik žaisti lažybose, bet ir naudotis kitomis lošimo priemonėmis: kazino, lošimo automatų, totalizatorių, bingo ir t. t. Automatiškai patikrinami įvykiai, apskaitomi ir išmokami pinigai. Taigi, jokios kontrolės nėra: viską atlieka programinė įranga ir tai vykdoma ne Lietuvos teritorijoje – negali jų kontroliuoti.Lietuvos Respublikoje organizuoti lažybas galima įsteigus juridinį asmenį ir atitinkamomis sąlygomis gavus licenciją tokiems lošimams organizuoti. Gavus tokią licenciją, užsienio bendrovė galėtų vykdyti tokią pačią veiklą, kokią šiuo metu vykdo jau licencijas turinčios bendrovės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, interpretuojant teisės aktus kitaip, susidarytų labai paradoksali situacija. Lietuvos Respublikoje teisėtai veikiančios bendrovės negalėtų laisvai vykdyti savo valios – rinkti informacijos apie klientą nuotoliniu būdu. O visiškai neturinčios licencijos, visiškai mokesčių nemokančios ir visiškai nekontroliuojamos bendrovės toliau galėtų laisvai teikti savo paslaugas.“
Teismo sprendimas, kuris, galiojant dabartiniam archajiškam įstatymui, draudžia bet kokius „nuotolinius“ triukus, V. Galvonui įspūdžio nedaro. Maža to, jis teigia, kad ES reikalauja tik lygiateisiškumo principo, tačiau azartiniams lošimams, anot V. Galvono, interpretacijos, laisvo prekių, paslaugų, darbo jėgos ir kapitalo judėjimo principai netaikytini ir tai esąs suverenus nepriklausomos Lietuvos reikalas.
Keisti reikia
Kalbinti politikai ir ekspertai sutinka, kad įstatymą reikia keisti, tik nesutariama, kaip. Advokatas Kęstutis Kvainauskas pabrėžia, kad įstatymą keisti būtina teisiškai sureguliuojant interneto lošimus, kurie dabar galiojančiame įstatyme nereglamentuoti. „Tačiau reguliavimas turi atitikti ES teisės normas, kurių Lietuva įsipareigojo laikytis. Įstatymo projekte numatytas reikalavimas ES įmonei, siekiančiai Lietuvoje gauti licenciją organizuoti azartinius lošimus, įsteigti Lietuvoje savo filialą arba antrinę bendrovę, pažeidžia vadinamąjį „įsisteigimo laisvės“ principą, dėl ko ne kartą yra pasisakęs ES Teisingumo Teismas. ES, kaip valstybių tarpusavio įsipareigojimais pagrįstos organizacijos, pamatinė idėja buvo ir yra bendros rinkos sukūrimas, kurios viduje, tarp ES narių, laisvai judėtų jos valstybių narių piliečiai ir valstybių narių bendrovių siūlomos prekės bei paslaugos. Dėl to negalima reikalauti, kad, norėdama teikti paslaugas Lietuvoje, Maltos bendrovė steigtų čia savo filialą, kaip ir negalima to paties reikalauti iš Lietuvos bendrovės, norinčios teikti paslaugas Maltoje. Laikoma, kad priešingu atveju būtų ribojamas bendros ES rinkos veikimas“, – sako jis.
Kita „įsisteigimo laisvę“ pažeidžianti įstatymo nuostata yra reikalavimas ES bendrovėms interneto lošimų organizavimo įrangą ir serverius (kompiuterius) turėti Lietuvoje ir numatyta galimybė blokuoti jų interneto svetaines kaip nelegalias.
Šios įstatymo projekto nuostatos, K. Kvainausko nuomone, akivaizdžiai diskriminuoja lošimus organizuojančias ES bendroves ir sukuria joms papildomus barjerus, siekiant organizuoti azartinius lošimus Lietuvoje. Būtent dėl šio diskriminavimo EK jau oficialiai pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Dėl to Lietuvai gresia didelės piniginės sankcijos. Vis dėlto patriotinių kriterijų lošimo versle ieškantieji randa naujų argumentų, kurie išdėstyti 2013 metų gruodžio 11 dieną pateiktoje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje:
„Reikalavimai, susiję su teisine forma atspindi siekį įpareigoti lošimų organizatorių turėti skaidrią įmonės struktūrą, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir sukčiavimui. ES teisėje yra nustatytas toks pats teisinės formos reikalavimas draudimo srityje. Kaip sprendimo Engelmann (C-64/08) 30 punkte nusprendė Teisingumo Teismas, konkrečios teisinės formos reikalavimą, taikomą azartinių lošimų ūkio subjektams, atsižvelgiant į tam tikro tipo bendrovėms tenkančias pareigas, visų pirma kiek tai susiję su jų vidaus struktūra, apskaitos tvarkymu, kontrole, kuri gali būti joms taikoma, ir santykiais su trečiaisiais asmenimis, gali pateisinti tikslas išvengti pinigų plovimo ir sukčiavimo“,- būtent toks šiuo atveju yra vienas iš įstatymo keliamų tikslų, o įstatymais ribojama įmonė esą tegul tiesiog steigiai savo filialą.
Advokato K. Kvainausko komentaras: „Visų šių gerų tikslų galima pasiekti ir nediskriminuojant ES bendrovių. Yra sukurtas pakankamai efektyvus valstybių tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis efektyvią pinigų plovimo ir sukčiavimo prevenciją. Be to, ES bendrovei licenciją organizuoti lošimus išdavusi Lošimų priežiūros tarnyba galės reikalauti iš tos bendrovės pateikti visą priežiūrai reikalingą informaciją. Nepateikus prašomos informacijos, licencijos galiojimas galės būti stabdomas. Manau, kad tai bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė.“
Apetitai auga
Tačiau šiuo europinės teisės pažeidimu apsiriboti neketinama. Ką reiškia numatomas reikalavimas turėti 20,10 arba 5 tam tikro tipo „antžemines lošimo vietas“ (vėlgi – kioskus ar užeigas, kur galima pastatyti už ką nors ir išgerti) tam, kad būtų galima gauti licenciją teikti nuotolinius lošimus?
Lyg tyčia, na atsitik tu man taip, šiuos reikalavimus atitinka bene visi didieji nacionaliniai lošimų organizatoriai (Už Lietuvą, vyrai!!!). Kas, ūkiškai tariant būtų, pavyzdžiui, jeigu įsigaliotų projekte numatyta nuostata, numatanti maksimalų leidžiamų lošimų vietų skaičių savivaldybėse? Ir vėl, lyg tyčia, dabar veikiantys nacionaliniai lošimų kioskų savininkai išsaugotų teisę turėti ir valdyti tiek lošimų vietų, kiek jų turi dabar. O reikalaujamų 20, 10 arba 5 tam tikro tipo lošimo vietų nauji lošimo organizatoriai jau nebeturėtų teisės įsteigti.
Atidžiau pažiūrėjus - akivaizdu, kad internetu negalės pasiūlyti lošti nei baisieji užsieniečiai, nei nauji rinkos dalyviai iš Marijos žemės. Mat nauji lošimo organizatoriai, ir visai nesvarbu, nacionaliniai ar kitų ES valstybių, tiesiog objektyviai nebegalėtų įsteigti reikalaujamo lošimo vietų skaičiaus ir įgyti teisės Lietuvoje organizuoti internetinius, ar kaip gudrauja mūsų patriotai, „nuotolinius“ lošimus.
Jau nebekalbant apie tokius įstatymo projekto reikalavimus kaip būtinumas bendrovei turėti 4 mln. (kodėl būtent tokį?) įstatinį kapitalą, jeigu pastaroji nori įsteigti lošimų namusLietuvoje arba pareiga būtinai Lietuvos teritorijoje laikyti programinę įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti.
Visa tai, buvusio Seimo nario Žilvino Šilgalio nuomone, jau pradeda panašėti į nacionalinių lošimų organizatorių protegavimą ir bet kokių prielaidų sąžiningai konkurencijai vystytis paneigimą. „Už viso to, panašu, slypi ne tiek įstatymų leidėjo nekompetencija ES teisės srityje, o milžiniškos privačių suinteresuotų asmenų pastangos. Tokios išvados peršasi susipažinus su kritiškomis specialistų – pavyzdžiui, Europos teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadomis dėl įstatymo projekto, kurias įstatymų leidėjas ignoruoja ir stumia įstatymo projektą buldozeriu“, - pabrėžia jis.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko argumentas vienas: per ilgai vilkinta, laikas padaryti tvarką. Viskas tvarkoj, bet....
Kad ir ką kas pasakotų – įsiteisėję ir ignoruojami (ką faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais yra patvirtinę ir antstoliai) teismo sprendimai aiškiai erzina įsitvirtinusius rinkos lyderius. Vadinasi, tokio įstatymo, koks stumiamas, priėmimas yra ne kas kita kaip nacionalinių lošimo organizatorių siekis priversti įstatymų leidėją legalizuoti nuotolinius lošimus, kurių pastarieji, kaip patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, galiojant dabartiniam įstatymui negali organizuoti.
Taigi, kitose šalyse licencijuotos europinės bendrovės čia mažiausiai kuo dėtos – joms paskelbtas politinis džichadas tėra, panašu, dūmų uždanga. Atsakymas, atrodo, paprastas. Kaip ir su bet kokia kita ribojama bei rizikinga veikla, pavyzdžiui,alkoholio prekyba, jos vykdyti nacionaliniams lošimo organizatoriams nebus galima tol, kol Seimas nebus nusprendęs priešingai. Ir niekam nesvarbu kažkieno verslo koncepcija ar siekis iš tokios draudžiamos veiklos gauti pelną. Todėl akivaizdu, kad nuotolinių azartinių lošimų įteisinimui Lietuvoje reikėtų tiesiog priimti juos leidžiantį įstatymą, o ne baksnoti pirštu į kaimyną.
Atrodo, klausimas paprastas – kaip padaryti, kad Lietuvos rinka atsivertų kitose ES valstybėse licencijuotoms lošimų bendrovėms ir būtų sukurta efektyvi jų veiklos kontrolės sistema?
Nors pasaulyje skirtingi veiksmingo nuotolinių azartinių lošimų kontrolės mechanizmai jau yra sukurti ir tuo pasinaudojant būtų galima atlikti skaidrius bei objektyvius senojo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, panašu,kad suinteresuoti asmenys rado kitą bei senuosius lietuviško verslo standartus primenantį trumpesnį nuotolinių azartinių lošimų „legalizavimo“ kelią. Už argumentų kalbą kažkam Lietuvoje vis dar yra paprasčiau kažkokiu būdu įteigti politikams, kad kitose ES valstybėse veikiančios firmos yra sukurtos Lietuvai plėšti, ten dirbant yra nereguliuojamos arba viskas slapta nukreipta pieš mus visus. Du zuikiai vienu šūviu? Paskutinis „už Lietuvą vyrai !!!“ rėkiančiųjų argumentas – fiskalinis. Girdi, lošdamas internetu per bendrovės, kuri neturi kiosko Lietuvoje, tinklalapį – vagi pinigus iš pensininkų, gydytojų, mokinių, kalinių ir kitų valstybės išlaikomų kategorijų. Viskas čia būtų gerai, bet kas trukdo Lietuvoje įsiregistravusiai kompanijai, neturint kiosko Ispanijoje, gauti iš ten pajamų per tuos pačius statymus ir remti ką tik nori: sportą, pensininkus, kaktusų augintojus ar saugų seksą?
Būtent šiuo tikslu ir yra bene kaip religinė mantra suinteresuotų asmenų kartojamas teiginys, neva nacionaliniai lošimų organizatoriai moka mokesčius valstybei, bet negali organizuoti nuotolinių lošimų. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos valstybėse tai leidžiama daryti ir Lietuvos vartotojai naudojasi šių organizatorių paslaugomis, o nacionalinių lošimų organizatoriai praranda pelną. Kažkodėl pamirštama tik paminėti, kad ne „blogųjų“ kitose Europos Sąjungos valstybėse licencijuotų bendrovių pastangomis, o interneto pagalba, vartotojai pasiekia jų tinklapius, patalpintus juos licencijavusios valstybės teritorijoje. Ne „blogieji“ užsienio lošimų organizatoriai nenori vykdyti veiklos Lietuvoje, Lietuvoje licencijuotis ir Lietuvoje mokėti mokesčių, o nacionaliniai lošimų organizatoriai, įstatymų leidėjo rankomis, nori bet kokiomis priemonėmis apsisaugoti nuo tokių bendrovių atėjimo į Lietuvos rinką, sukurdami tokius barjerus, kad užsieniečiams noras ateiti į Lietuvos rinką greitai išnyktų. Advokatas Kęstutis Kvainauskas sako, kad „Teiginys, jog mokesčius Lietuvoje mokės tik Lietuvoje registruotos bendrovės yra niekuo nepagrįstas. ES jau seniai sukurtas mechanizmas leidžiantis apmokestinti kitų ES šalių bendroves vykdančias veiklą Lietuvoje, per vadinamas „nuolatines buveines“. Jeigu tuo iki šiol nesugebėta pasinaudoti, tai tik dėl pasenusio įstatymo ir neefektyvaus Lošimų priežiūros tarnybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo“.
Kad viskas būtų įdomiau, kaip jau minėta, vietiniai lošimo vertelgos įkalbėjo kai kuriuos politikus siekti cenzūruoti internetą, idant plėšikai iš kitų šalių negundytų geltonkasių lietuvaičių. Šie ketinimai papiktino asociacijos INFOBALT atstovus, tačiau siekis į ES priklausančią Lietuvą perkelti Šiaurės Korėjos praktikas ir toliau svarstomas visai rimtai ! Tik ne dėl ideologijos ar moralės, o dėl nepasidalinamų pinigų.
Ir visgi – kam to reikia?
Visos šios painios istorijos siūlo galas yra susijęs su dar 2001 m. priimtu ir iš esmės daugiau kaip dešimtmetį nekeistu Azartiniu lošimų įstatymu. Balsas.lt istoriją seka jau seniai ir nei vienas iš kalbinamų politikų, ekspertų ar suinteresuotų veikėjų neteigia, kad nereikia nieko keisti. Dviejų praėjusių Seimo kadencijų metu naujos įstatymo versijos, kuri pagaliau pripažintų realybę, kad internete yra lošiama, kūrimui pradžioje vadovavo buvęs parlamentaras Ž. Šilgalis. Jo pozicija žinoma: „Įstatymas yra atgyvenęs ir mes ilgai dirbome komitete, kol suderinome įvairių institucijų nuomones, Seime projektas praėjo pateikimo stadiją ir po to buvo išimtas iš darbotvarkės (du kartus), o šalia, Seimo valdybos iniciatyva, sudaryta nauja darbo grupė (Seimo nariai Dainius Budrys, Vaidotas Bacevičius, Vytautas Gapšys, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Erikas Tamašauskas.), kurios projektas 2012 metų pavasario sesijoje, tuo pačiu pavadinimu buvo įregistruotas kita to paties pavadinimo, bet kito numerio ir kito turinio įstatymas. Tai unikalus atvejis. Juokinga tai, kad po rinkimų pasikeitė politinė dauguma, o lobistinė kryptis išliko“, - primena jis.
Tiesa, kadencija baigėsi įstatymo taip ir nepriėmus, nes, kilus skandalui, imta ieškoti „kompromisinio kelio“. Šios kadencijos pradžioje – vėl tas pats. Iš pradžių teikiamas senasis projektas, po to jo svarstymas atšaukiamas ir nutariama ne rengti naują įstatymą, o ..... taisyti atgyvenusį seną. Dabar bandyta netgi prakišti skubos tvarką.
Už iš pirmo žvilgsnio nelogiško blaškymosi slypi nuožmi lobistinė kova dėl kiekvieno rinkos gabalėlio. Manytina, kad įstatymas bus priimtas, kai visi alkanieji vietiniai lošimų patriotai susitars arba kas nors ką nors įveiks dalybose. Kol, vietinių lošimo vertelgų apkvailinti ar paskatinti politikai šaudo iš patrankų į debesis, kariauja su kažkokiais mistiniais užsienio kapitalo pavojais, kimbama kits kitam į gerkles. Antai, B kategorijos lošimo automatų salonų savininkai labai norėtų, kad projekte liktų net ir lanksčios pasaulėžiūros Vilniaus merą pašiurpinusi nuostata, jog tas „nekaltas“ mašinėles galia statyti jau bet kur.
Pradžioje, įstatymo projekte šios kategorijos lošimo automatus buvo numatyta leisti irengti ten, kur jaunimas ir pinigingi lošikai mėgsta lankytis - dažniausiai kavinėse, restoranuose, boulinguose, viešbučiuose ir pan. Kai kuriems visuomenininkas jau ir tai kėlė šiurpą, nes galimybė kontroliuoti asmnų iki 18 metų galimybes lošti tampa iliuzija. Tačiau naujesni siūlymai – dar įdomesni. Automatus bus galima įrengti bet kur – neįvardiant konkrečių vietų – Seimo koridorius irgi būtų ne išimtis.
Tokie siekiai, kaip visuomet grindžiami „mokslinėmis studijomis“, kurios pristatomos su daug skaidrių, solidžiuose viešbučių prezentacijų plotuose. Antai, „Memorandumas apie azartinių lošimų rinką ES ir Lietuvoje“, pasirodęs praeitų metų pabaigoje – ne išimtis. Viena jo tezių – Lietuvoje dominuoja pavojingiausios lošimo vietos, o nekjaltieji automatai nuskriausti it podukros. Čia tik viena iš būdingų dokumento citatų: „reguliuotojui talkinant loterijųu ir lažybų bendrovės įgijo (pasisavino) teisę savo veikloje naudoti lošimų automatus, nors pagal Lietuvos istatymus lošimo automatus galima naudoti tik lošimo namuose (kazino) (tik A kategorijos automatus) arba automatų salonuose (tik B kategorijos automatus). Pademonstruojama, kaip augant loterijų ir lažybų organizatorių pajamoms, augo jų apetitas ir jų godumas10 - iš to sekė agresyvi skvarba į kitus lošimų sektorius, pretenduojanti į jų pajamų dalį.
„Šį memorandumą parengė verslo teisės srities advokatas Linas Sesickas. Jis daugelį metų specializuojasi azartinių lošimų teisėje. Jis yra dalyvavęs darbo grupėse, rengusiose Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos projektus bei kitus teisės aktus“, - prisistato autorius. Gaila, bet prisistatymas ne pilnas. Ponas atstovauja B kategorijos lošimo automatų salonų vilko Samuelio Kaco interesams ir garsusis „alternatyvinis“ seniau parengtam įstatymo projektas yra gimęs būtent jo kompiuteryje. Maža to, kartu su naujosios darbo grupės nariais ponas vyko į ekskursiją po Anglijos kazino, kurios Seimo valdyba nei tvirtino, nei finansavo. Tiek advokatas, tiek minėti Seimo nariai, žinoma, nemato čia nieko blogo, o lobizmu įtaria oponentus).
S. Kaco interesams neatstovaujanti Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, tuo tarpu, skelbia, kad: Mokslininkų teigimu, didesnė lošimo formų įvairovė padidina riziką atsirasti problemoms, susijusioms su azartiniais lošimais. Lošiant lošimų automatais priklausomybė išsivysto daugiau nei 3 kartus greičiau lyginat su kitomis lošimo rūšimis. Lošiant lošimų automatais priklausomybė išsivysto vidutiniškai per 1,08 metų, tuo tarpu lošiant kitais „tradiciniais” lošimais, priklausomybė išsivysto vidutiniškai per 3,58 metų.
Nesiveliant į kazino, loterijų organizatorių ir „velnio mašinėlių“ gręžikų brolžudiškus lobistinius karus norisi tik pastebėti, kad dėl tų „nuotolinių statymų“ karas kurį laiką gali dar nuožmėti, mat Pasaulio futbolo čempionatas ne už kalnų. Jei tiems baisiems užsienio rykliams Lietuvos rinka gal ir koks sumuštinis, tai mūsų patriotiniai azarto kaitintojai norėtų pasišldyti, išjungę iš pyrago dalybų visus kitus.
Yra nuomonė, kad nuotolinių lošimų neturi būti visai – galima dėl to diskutuoti moraliniais sumetimais. Yra nuomonė, kad lošimų išvis neturi būti, kaip kokiame nors Izraelyje, nors žydų tautybės S. Kacui Talmudas nė motais. Arba galima liberaliai galvoti, kad lošti galima visur ir visada, konservatyviai bei atsakingai pridedant, kad reikia kontrolės. Bet nereikia visų laikyti kvailiais, nurodant, kad nuo Jonavoje registruoto kiosko vietinio ar internetinio kauliuko neprasiloši, o va jau nuo to, kuris yra Roterdame – tau galas: skursi ir tavo šeima badaus.
Taigi, dabar siūlomas projektas reiškia kelis dalykus: visi, kas jau įkėlė koją į lošimų rinką – joje ir liks. Kiti įleidžiami nebus. Prasilošimo prevencija bus iš esmės sunaikinta, o ES dar ir apdės Lietuvą baudomis už konkurencijos sąlygų pažeidimą. Bandymas prastumti tokį šedevrą jau ne pirmas. Šįkart per plauką neišdegė būtent neeilinėje sesijoje. Matyt neeilinė kiaulystė yra to verta.
Kad viskas būtų įdomiau, kaip jau minėta, vietiniai lošimo vertelgos įkalbėjo kai kuriuos politikus siekti cenzūruoti internetą, kad plėšikai iš kitų šalių negundytų geltonkasių lietuvaičių. Šie ketinimai papiktino asociacijos INFOBALT atstovus, tačiau siekis į ES priklausančią Lietuvą perkelti Šiaurės Korėjos praktiką ir toliau svarstomas visai rimtai! Tik ne dėl ideologijos ar moralės, o dėl nepasidalijamų pinigų.
***
Įrodyta, kad azartinių lošimų organizatoriai gauna nuo 30 iki 50 proc. pajamų iš probleminių ir patologinių lošėjų (t. y. iš psichiškai sergančių asmenų). 10 proc. lošėjų generuoja 80 proc. lošimo organizatorių pajamų. Negalima pamiršti, kad su patologinio lošimo problema glaudžiai susijusios tokios grėsmės kaip vagystės, sukčiavimai, dokumentų padirbinėjimai, įsilaužimai, prievartavimai, verslo ir užimtumo problemos, bankrotai, savižudybės, ligos, lydinčios priklausomybę, nedarbo išmokos, gydymo išlaidos, įvairios pašalpos, skyrybos, vaikų išnaudojimas ir nepriežiūra, smurtas šeimoje ir t. t.
Europos gyventojas lošimams išleidžia apie 400 eurų per metus, o Lietuvos – mažiau nei 20 eurų per metus. 2012 m. keliolika Lietuvoje veikiančių azartinius lošimus organizuojančių bendrovių gavo 1,33 mlrd. litų pajamų.
(Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos duomenys)
