„Bendras skaičius papildomų pareigūnų per dvejus metus siektų apie 450 pareigūnų, kurie būtų skiriami sienos apsaugai su Baltarusija“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
„Norime sustiprinti sienos apsaugą“, – pabrėžė jis.
Papildomi pareigūnai į tarnybą būtų priimti 2024–2025 metais.
„Pažiūrėjome į savo komplektavimo galimybes, iš karto per metus, matyt, būtų sunku organizuoti mokymą ir užpildyti etatus. Dėl to numatėme per dvejus metus. Pradėsime nuo kitų metų, kai bus patvirtintas biudžetas, ir baigsime dar kitais metais“, – BNS vėliau paaiškino vadas.
Anot jo, tokio skaičiaus pareigūnų priėmimas būtų reikšmingas – šiuo metu VSAT iš viso yra 4,3 tūkst. pareigybių, tai ir pareigūnai, ir valstybės tarnautojai.
R. Liubajevo teigimu, prieš pradėdami tarnybą nauji pareigūnai turėtų baigti trijų mėnesių įvadinį kursą.
„Mūsų mokyklos pajėgumai leidžia tiek pareigūnų apmokyti, turime galimybę organizuoti ir įvadinius vadinamuosius kursus, kai žmonės, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, per tris mėnesius gali baigti sutrumpintą įvadinį kursą ir pradėti tarnybą pasienyje. Galime gana lanksčiai organizuoti tuos mokymus“, – tvirtino jis.
Pasak vado, norinčiųjų tapti pasieniečiais pastaraisiais metais netrūksta.
„Manome, kad mums pavyks susikomplektuoti“, – sakė jis.
Lietuvos siena su Baltarusija yra ir išorinės Europos Sąjungos (ES) siena. Nuo 2021 metų čia susiduriama su neteisėtos migracijos srautu, kurį, pasak Lietuvos pareigūnų, organizuoja Minsko režimas. Daugiau nei per dvejus metus Lietuvos pasieniečiai į šalį iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 21,5 tūkst. migrantų. Kai kurie sieną mėgino kirsti ne kartą.
Rekordinis biudžetas
Kitų metų VSAT biudžetą R. Liubajevas vadino rekordiniu. Jis turėtų siekti 135 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui numatyta per 91 mln. eurų. Šiais metais tam skirta 78,5 mln. eurų.
Vado duomenimis, šiemet pradedantis tarnybą pasienietis atskaičius mokesčius vidutiniškai uždirba 1006 eurus, kitąmet jis turėtų gauti 1050 eurų.
„Kol kas neskaičiuojame pokyčių, kurie būtų dėl Vidaus tarnybos statuto priėmimo“, – sakė R. Liubajevas.
Biudžeto projekte maždaug 27 mln. eurų suplanuoti turtui įsigyti.
„Aprūpinimas pagal karinį standartą vis didėja. Kitais metais planuojame, kad jis būtų įgyvendinimas daugiausia iš ES lėšų. Tai suteiks galimybę mums stipriai pasistūmėti į priekį aprūpinant mūsų pareigūnus kariniu standartu“, – sakė VSAT vadas.
Karo atveju VSAT taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Norėtų labiau sukarintos tarnybos
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarstė, kad pasienio tarnybą reikėtų labiau orientuoti į kariuomenės standartus.
„Jeigu būtų pilkos zonos scenarijus, jei reikėtų staigios reakcijos, jūs būsite pirmieji. Atsakant į tokį kaip „Hamas“ įsiveržimą jūs būtumėte pirmoje eilėje. Todėl reikėtų tarnybą pasukti labiau link sukarinto VSAT. Reikia galvoti, kaip padaryti šuolį, kad turėtume dar daugiau raumenų“, – per komiteto posėdį kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Teko lankytis Danijoje pasienio užkardoje, ten pasieniečiai savo rūsyje laikė pėstininkų būrio ginkluotę. Taikos metu vykdo pasienio apsaugos funkciją, bet karo meto atvejui jie turi karinę ginkluotę“, – sakė kitas NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Vėliau BNS L. Kasčiūnas pabrėžė, kad tikrai nekalbama apie VSAT pavaldumo keitimą – tik apie karinio standarto diegimą.
„Modeliuokime situaciją – vasaros vidurys, „Wagner“ Baltarusijoje, incidentas pasienyje – kas reaguoja pirmi? Natūralu, kad pasieniečiai. Todėl reikia galvoti, kaip tą pasienio pajėgumą didinti tiek sąveikaujant su kariuomene, tiek patiems reaguojant“, – sakė jis.
„Pasitvirtintas karinis standartas yra gerai, bet tam reikia finansavimo“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Pasak R. Liubajevo, diegiant karinį standartą, tai yra perginkluojant pasieniečius pagal NATO standartus, jau nemažai nuveikta – pernai naujų ginklų įsigyta už 3,5 mln. eurų, šiemet tam skirta 7 mln. eurų.
„Mūsų pareigūnų perginklavimo klausimas yra visiškai išspręstas“, – teigė vadas.
Iki 2022 metų dauguma VSAT pareigūnų buvo aprūpinti rusiškais Kalašnikovo tipo automatiniais ginklais. Pernai kariuomenė pasieniečiams perdavė apie 2,5 tūkst. automatinių šautuvų G-36. Šiemet planuoja pirkti dar daugiau kaip 1 tūkst. automatų.
