Degalų pardavėjai valdžios užmojį žmones persodinti į elektromobilius ar autobusus, vadina tiesiog kvailu ir nerealiu.
Degalų pardavėjai perspėja, kad spausdama lietuvius atsisakyti vidaus degimo variklių, valdžia artimiausią penkmetį kone dvigubai pabrangins degalus.
„Nuskurdins visus piliečius? Kam bus gerai, jei dyzelinas bus 2,5 eurai? Žmogus gyvena kaime, jam reikia nuvažiuoti 200 km. Žiemą? Su elektromobiliu negali nuvažiuoti, ką jam daryti, nevažiuoti į mokyklą ar į ligoninę?“, – klausia lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Seimui beliko vienintelis balsavimas dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, kuriomis valdantieji užsimojo vairuotojus priversti 39 proc. sumažinti naftos degalų, tai yra benzino, dyzelino ir naftos dujų vartojimą transporte. Šis pokytis turės įvykti gana greitai – per ateinančius 6 metus. Esą Lietuva yra tai pasižadėjusi padaryti kitoms ES šalims. Baiminamasi, kad brangstant degalams dar labiau išbrangs ir kone visos prekės ir paslaugos.
Aplinkos ministras aiškina, esą kuo greičiau atsisakę naftos degalų, lietuviai išloš ir gyvens turtingiau. Esą degalai dabar Lietuvoje pernelyg lengvai įperkami, nepaisant raginimų žalinti Lietuvą, vairuotojai degalų naudoja vis daugiau, tad ministras kito kelio nemato, kaip degalus branginti ir persodinti lietuvius į ekologišką transportą.
„Viešasis transportas, pėsčiomis, dviračiais, čia nėra vieno sprendimo. Norisi uždėti lubas naftos vartojimui. 6–7 mlrd. eurų per metus išsiunčiama į užsienį apmokėti iškastinio kuro ir elektros importo sąskaitas. Statistinis lietuvis išsiunčia 2–3 tūkst. eurų į užsienį mokėdamas už degalų sąskaitas. Čia ne tik apie tai, kad mokėsime daugiau pinigų, o apie Lietuvos klestėjimą. Islandai suklestėjo, kai 1971 m. baigė naudoti importinį mazutą, naftą, įdarbino geizerius elektrai ir šildymui“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Sprendimą kritikuoja žemdirbiai
Tokius vyriausybės žaliojo kurso užmojus ir planus dar labiau branginti naftos degalus peikia žemdirbiai su savo atstovais Seime.
„Žaliasis kursas turi būti vykdomas ne botago principu, o pyrago principu. Pakėlus drastiškai akcizą dujoms, apribojus žaliojo kuro naudojimą, žemdirbiai atvažiavo į Vilnių protestuoti. Šituo keliu nieko nebus, niekur nenueisim. O pyrago principu, tai visi suprantame, kad turi būti parama elektromobilių, saulės jėgainių ir kitų dalykų“, – teigia Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
Atsinaujinančios energetikos propaguotojai ministrą remia perspėdami, esą kiekviena delsimo mažinti naftos degalų vartojimą diena Lietuvai kainuos po milijoną eurų, kuriuos teks mokėti už taršos leidimus.
„Išlaidos kvotoms pirkti siektų virš milijardo eurų už laiką nuo 2021 m. Benzinas ir dyzelinas kasmet kainuos tik brangiau, tendencija europinė, jokių pokyčių nesimato“, – sako atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Tačiau vežėjai piktinasi, kad valdžia, nustatydama vos 6 metų laikotarpį prisipirkti elektrinių sunkvežimių, autobusų ir traktorių, juos verčia pernelyg drastiškai verstis per galvas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
