„Taryba turėtų ir galėtų būti formuojama atsižvelgiant į naujai besiformuojančius visuomeninius santykius. Prezidentas, skiriantis keturis tarybos narius, galėtų apsiriboti mažesniu skiriamų narių skaičiumi“, – trečiadienį vykstančiame darbo grupės dėl LRT valdysenos posėdyje kalbėjo sąjungos atstovas Edmundas Budvytis.
Anot jo, Lietuvos žurnalistų sąjungos nuomone, dabartinė tvarka lemia, jog tas pats žmogus į tarybą skiria keturis „plius-minus vienodų pažiūrų, tas pačias grupes atstovaujančius asmenis“.
Galiojančiame LRT įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo tarybą sudaro po keturis prezidento ir Seimo paskirtus asmenis bei po vieną atstovą, deleguotą Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos.
Organizacija taip pat reguliavime siūlo numatyti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių, tobulinti transliuotojo finansavimo modelį.
„Manytume, kad LRT įstatyme turėtų būti numatytas ir LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius. Nes mūsų šalyje praktiškai kokią bepaimtume instituciją, visur vienaip ar kitaip yra kadencijų klausimas“, – kalbėjo E. Budvytis.
Pasak sąjungos, be kita ko, turėtų būti siekiama mažinti LRT tarybos formavimo politizavimą bei politinių interesų realizavimą per tarybos narių skyrimą.
LŽS pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad LRT tarybos galios turi būti stiprinamos.
„Žurnalistų sąjunga nuo pat pradžios pasisako už tarybos vaidmens stiprinimą ir jos svorį. Pastebėkime, kad taryba savotiškai bedantė ir bedantė yra ne tik šita, bet ir anksčiau ji buvo tokia savotiškai bedantė jau ne pirmą kadenciją ir daug metų“, – sakė jis.
„(Taryba – BNS) buvo pastatyta į tokią padėtį, faktiškai tai buvo veikimas visuomeniniu pagrindu gaunant atlyginimą. Kitaip tariant, jokio aparato nebuvo, jokių galimybių paveikti procesą nebuvo“, – tikino A. Antanaitis
Siūloma LRT tarybai suteikti konkrečias reagavimo teises jos funkcijose numatytų klausimų atžvilgiu, taip pat įsteigti nuo administracijos nepriklausantį tarybos aparatą, kuris būtų finansuojamas iš bendro transliuotojo biudžeto.
Apie papildomų resursų, leisiančių mažiau priklausyti nuo administracijos, poreikį yra kalbėjęs ir tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
Lietuvos žurnalistų sąjunga taip pat sako besilaikanti nuostatos, kad naujos valdymo pakopos – valdybos – inkorporavimas į valdymo struktūrą neišspręstų viešosios įstaigos valdysenos problemų, o tik sukurtų naujų.
Organizacijos teigimu, dalies darbo grupės narių bei ekspertų siūlomas naujos valdymo pakopos – valdybos – inkorporavimas į struktūrą neišspręstų problemų, o tik sukurtų naujų.
Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
„Lietuvos žurnalistų sąjunga palaiko poziciją, kuria pasisakoma už kvalifikuotos daugumos – dviejų trečdalių – tarybos narių balsų reikalavimo išsaugojimą sprendimui dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus jo kadencijai“, – teigė E. Budvytis.
Anot jo, atviro balsavimo atveju grėstų suinteresuotų pusių įtaka arba spaudimas, jis nepasitarnautų geriems santykiams.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
