Bandymas sukurti ir įgyvendinti socialinės raidos modelį baigtųsi paprasčiausiu socializmu. Autorius nelabai suvokia kam kviečia. Gerovės valstybės idėjos niekaip neapleidžia mūsų intelektualų- kaip čia tą socializmą pripiršus, kaip čia jį užmaskavus.
Algio pastabos taiklios, nes A. Smith'as iki gerovės valstybės propagavimo nebuvo nusiritęs.

Atskirtis tarp valdžios ir piliečių vis didėja.Vis daugiau lietuvių emigruoja į užsienį .Melas ,korupcija valdininkijoje vęši.Nusenęs ,neveiklus ,nereiklus prezidentas bando įžiūrėti gėrį ,kurį per susitikinus prikalba kitų šalių vadovai.Neatstačius viduriniojo sluoksnio,palikus dabartinius prichvatizatorius monopolistus,privažiuos svetimtaučių ir Lietuva dings iš pasaulio žemėlapio.

I autoriaus pageidavimus vienintele partija-libdukai atsako pakenciama programa. Visi kiti impotentai.

to komentatoriams

"Labai puikus straipsnis" - ar kas gali buti labiau puikus uz puiku?

Nei rinka, nei kapitalas nera veikejai; veikejai yra konkretus zmones. O konkretus zmones daznai yra kartu ir samdiniai, ir kapitalistai (pvz. akcininkai). Tad kova pries kapitalo laisve ir uz samdomo darbo laisve turetu virsti vidine kiekvieno zmogaus kova (sizofrenija).

"Pagal Adamą Smithą teikti gerovę visiems rinka įstengianti tik tuo atveju, jei ji remiasi moraline bendros gerovės idėja". Visiskai priesingai, Smitho irodymo, visos jo teorijos, esme yra ta, kad vien siekdamas savo paties naudos zmogaus daugiausia pasitarnauja visuomenes naudai.

Labai puikus straipsnis. O komentatoriai, užsipuolantys autorių neva už jo kairuoliškumą, tegu geriau paklausia savęs, kokias gi pozicijas jie užima. Ar tik ne tų neoliberalų, kurie savanaudiškais tikslais užmiršo A. Smitho rinkos teorijos pagrindus?
"Prisidengdamas globalizacija kaip argumentu, neoliberalizmas atleidžia kapitalą nuo socialinių įsipareigojimų ir aiškina, kad valstybės konkuruojančios dėl darbo vietų, tad, norėdamos prisivilioti kapitalą, privalo šalinti taip vadinamąsias kliūtis investicijoms – ekologinius, profsąjungų, socialinius valstybinius ir mokesčių reguliavimo mechanizmus. Neoliberalus globalizmas – tai legitimacijos ideologija nevaržomam kapitalo judėjimui palankesnių panaudojimo sąlygų paieškose. Perspėjimais apie pavojų likti atskirtam nuo kapitalo srautų jis kuria grėsmingą scenovaizdį – taip siekdamas prastumti ekonomijos pirmumo idėją: esą, valstybė ir kultūra turinčios tarnauti ekonomikai. Neoliberalizmas lygiai toks pat ekonomistiškas, koks kadaise buvo vulgarusis marksizmas, todėl tam tikra prasme jis yra marksizmo prisikėlimas menedžmento ideologijos pavidalu. (...)
Rinkos, išlaisvintos nuo visų suvaržymų, ideologai moka mikliai laviruoti tarp būti ir privalėti, tarp to, kas yra, ir to, kas turi būti. Aiškinama, kad ekonominė būtis lemia sąmonę ir podraug įsakmiai reikalaujama: ji privalanti nulemti sąmonę. (...) Taip vienu ir tuo pat metu užimami buvimo ir privalėjimo laukai, ir tai daroma remiantis Adamu Smithu, didžiuoju rinkos teoretiku. Tačiau šis juk anaiptol negynė nežaboto rinkų viešpatavimo. Jis rašė: Geras pilietis yra tik tas, kuris pasiryžęs gerbti įstatymą. Ir tik tas, kuris puoselėja norą visomis jam prieinamomis priemonėmis kelti visų jo bendrapiliečių bendruomenės gerovę. Pagal Adamą Smithą teikti gerovę visiems rinka įstengianti tik tuo atveju, jei ji remiasi moraline bendros gerovės idėja. Pati iš savęs rinka nėra pajėgi sukurti jos funkcionavimui reikalingų dvasinių-moralinių prielaidų. Adamas Smithas, kuris kaip žinia buvo ir moralės filosofas, ne vien rinkos teoretikas, gerai suvokė tai, ką egoistiniais sumetimais bus užmiršę jo ideologiniai pasekėjai." (Rüdiger Safranski)

Jūsų minima Norvegija nėra Europos sąjungos narė.

Tipiskas siuolaikinio kairuolio straipsnis - jau nedrista skelbti zmoniu laisve, lygybe ir brolybe. Bet pavydas sirdyje ir toliau dega - mano atskirtis, vaje, vaje - kas kaltas? As nekaltas. Todel valdzia turi manimi pasirupinti - bent dalinai isbuozindama mano naudai naujus buozes.

Patikslinimas: Mokytoju algu didinimo ir ivairiu kitu pasiulymu projekta paruose PDI. As noriu priminti A.Matulo atveji, kai gera ideja buvo suprimityvinta, suhalturinta.

Pritariu ankstesniam. 17 metų teigta, kad bėdos ir sėkmė kyla iš to, kaip partijos seime susės - ratu ar iš eilės. Kalta lieka tauta, kuri partijas neteisingai susodina.
Kas yra Valstybė ir kokia ji turi būti?
Kaip Žmogus, šeima, Tauta turi gyventi, dalintis, gintis?
Kam reikalingos mokyklos?

Puikus straipsnis. Ačiū autoriui.
O komentatoriams, matyt, perbėgėliams iš Delfi, turėtų būti gėda: jei jau neturite ką pasakyti, tai bent patylėkite.

Prie tokio straipsnio, kaip prie valstybės kūrimo pradžiamokslio, analizės, mano galva, turėtų susėsti visų partijų tarybos, visų seimo komitetų ir frakcijų kuopelės ir...pradėti galvoti - nuo pradžių ir iš esmės.
Vardan ko - VALSTYBĖ? Kokia jos prasmė? Paskirtis? Kam reikalingas valstybės valdymas(-asis)? - ne "valdžia"? Kokia valdžios misija? Ir t.t. ir pan. Tik tuomet atsirastų konstruktyvių siūlymų, sprendimų, vizijų.. Reikėtų, aišku, labai smarkiai pagalvoti. Ne šokinėti nuo siūlymo prie kito, nuo vienos akcijos prie kitos - tampantis, kaip šokant šventojo Vito šokį..
Mūsų visuomenė serga. Reikia gydyti PRIEŽASTIS, o ne simptomus - juk tai taip akivaizdu, kad net gėda sakyti.