Viso to reikia naujai divizijai Lietuvos kariuomenėje sukurti, tačiau šiandien valstybės vadovai konstatuoja, kad jos kūrimas nuo plano gali atsilikti net dešimtmetį.
Sprendimus dėl divizijos ir milijardinių pirkimų lydi ir įtampa tarp aukščiausių šalies vadovų. Prezidentūra nusprendė, kad spaudos konferencijoje negali dalyvauti nei krašto apsaugos ministras, nei kariuomenės vadas.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Valstybės gynimo taryba antradienį priėmė sprendimą, kad Lietuva pirks vokiškus „Leopard 2“ tankus. Sutartis dėl pirkimo su vokiečiais turi būti pasirašyta iki metų pabaigos.
„Sudaryti tankų įsigijimo, kovinės paramos mašinų, kurie eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – komentuoja prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Pirma kuopa tikrai bus iki 2030 metų, per tą laiką mes spėsime pasiruošti personalą, pasistatyti infrastruktūrą“, – kalba krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tankų batalionui sukurti reikia įsigyti daugiau nei 40 tankų. Bet jų pristatymas vyks dalimis. Pirkiniai bus pristatomi po kuopą, t.y. – po keliolika tankų. Pilnas batalionas turi būti suformuotas 2034 m.
„Pats tankų batalionas, su visais inžineriniais, kitais tankais yra apie pusantro milijardo, priskaičiuojant amunicijos visus kiekius, visą infrastruktūrą, kuri bus reikalinga, personalo parengimą. Kalbame apie 2,3–2,4 milijardo iki 2034 m.“ – pasakoja L. Kasčiūnas.
Pradės derybas su švedais
Lietuvos kariuomenė tankus turėjo tik tarpukariu. Jie buvo prancūziški ir britiški. Buvo tradicija jiems duoti ir vardus. Pakrikštyti „Slibino“, „Keršto“, „Audros“, „Pagiežos“ ir kitais vardais. Ar ir dabar mūsų kariai suteiks tankams vardus, dar nežinia. Bet jau aišku, kad technika bus tokia pati, kokią savo pajėgoms užsakinėja ir Vokietija.
„Nusprendus įsigyti tankus, buvo priimtas sprendimas likusius batalionus pildyti vikšrinėmis, o ne ratinėmis pėstininkų kovos mašinomis. Nes, kaip matome, ir iš karo Ukrainoje patirčių ir pamokų, paskui vikšrinį tanką ratinės priemonės panašiame kaip mūsų dirvožemyje stringa“, – tikina K. Budrys.
Dabar Lietuvos kariai naudoja ratinius „Vilkus“, kurie sukurti ant vokiškos „Boxer“ platformos. Bet dabar duotas nurodymas Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su švedais.
„Pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo“, – praneša Budrys.
„Iki 2025 metų pabaigoje mes jau norime turėti sutartį, kaip ir minėjau, jau dabar preliminarus grafikas yra toks, kad pirmą batalioną jau tikrai turėsime iki 2030 metų“, – sako krašto apsaugos ministras.
Švediškų pėstininkų kovos mašinų Lietuva pirks apie 100. Jos bus skirtos dviejų batalionų pajėgumams, o kaina neturėtų viršyti pusantro milijardo eurų ribos.
Vyriausybė finansavo nepakankamai
Tiek tankai, tiek ir papildomos pėstininkų kovos mašinos reikalingos kuriant lietuvišką diviziją. Nors anksčiau Valstybės gynimo taryba buvo nurodžiusi diviziją sukurti iki 2030-ųjų, bet šiandien konstatuota, kad to padaryti nepavyks.
„Yra konstatuota, kad 2030 metais, sąlygoms nekintant, nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes tai gebėsime padaryti 2036–2040 metai“, – aiškina prezidento patarėjas.
„Pilno operacinio pajėgumo divizija, reikėtų tikslinti. Nes divizija tikrai bus“, – tikina krašto apsaugos ministras.
Kasčiūnas sako, kad iš gamintojų negalime taip greitai gauti reikiamos technikos. O ir pačios divizijos sudėtis, kas ir kaip apginkluoti, vis kinta.
„Mes sukūrėme ir integravome ir dronų pajėgumą, ir antidroninį pajėgumą, ir panašiai“, – kalba Kasčiūnas.
Bet prezidentūra akcentuoja, kad Šimonytės Vyriausybė neskyrė ir pakankamo finansavimo. Konservatoriai kitiems metams gynybos biudžetui pridėjo tik 80 milijonų eurų arba 3 procentais daugiau. Tai tik vos vos lenks kitais metais Finansų ministerijos prognozuojamą 2,5 procentų infliaciją. Prezidentūrą tai piktina.
„Susimažinkime ambicijas, tai nebedarykime to, ką buvome sugalvoję. Galbūt padarykime kažką mažiau. Ir čia mes šitoje vietoje atsitraukinėti nebegalime, nes savo tikslus, nacionalinius tikslus, priimtus aukščiausiame politiniame lygmenyje, esame lygiai taip uždeklaravę ir savo sąjungininkams“, – kalba K. Budrys.
Įtampa tarp konservatorių ir prezidentūros auga
Įtampų tarp prezidentūros ir konservatorių ministro Kasčiūno, atrodo, atsirado ir daugiau.
Kasčiūnas ir kariuomenės vadas Vaikšnoras planavo dalyvauti spaudos konferencijoje. Bet iš prezidento patarėjų sužinojo, kad tribūna prieš kameras skirta ne jiems, o tik prezidento patarėjui, nors aptarinėjami visiems mokesčių mokėtojams svarbūs milijardiniai pirkimai.
„Pradėsiu, kad iš karto nunaikinčiau kokią nors intrigėlę, nežinau, kas ją sukūrė ir iš kur jinai atsirado. Tiesiog buvo priimtas sprendimas, kad pakomentuosime taip paprastai, glaustai, sekretoriaus lūpomis“, – tikino prezidento patarėjas.
„Kažkaip, na, tai aš visą laiką svečius kartu su savimi pasikviečiu, kad galėtume pristatyti. Na, kaip, mes visą laiką komentuojame prezidentūroje, tai man keista, kodėl šiandien ne. Bet čia detalės, smulkmenos, svarbiausia sprendimai, jie vieningi, ir tas yra džiugu“, – sakė Laurynas Kasčiūnas.
Kad Nausėdos santykiai su konservatoriais įtempti, žinoma jau seniai, tačiau iki šiol jis niekad nebuvo kritiškai pasisakęs Lauryno Kasčiūno atžvilgiu.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
