Tačiau bankų atstovai tokius reikalavimus atmeta, o Lietuvos banko vadovas pripažįsta, kad bankų veiksmus galėtų apriboti tik didesnė konkurencija ir ragina gyventojus keisti netinkantį banką.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Pasienyje su Kaliningrado sritimi esančiuose Kybartuose – apie 5000 gyventojų. Tačiau šiame miestelyje jau daugiau kaip dešimtmetį nebėra nė vieno banko padalinio. Tad gyventojai priversti bankinių reikalų tvarkytis važiuoti 20 km į Vilkaviškį, tačiau ir jame – ne visų bankų skyriai. Tad vykti tenka ir dar toliau – 40 km į Marijampolę ar 100 km į Kauną.
Gyventojams jau ne kartą teko susidurti su nepatogiomis situacijomis:
„Parėjo man žinutė, kad skolingas bankui 1 eurą. Norėjau susimokėti, paskambinau, grynų pinigų operacijų čia nevykdo, vežkit į Kauną.“
„Jei mašinos neturi, tai labai blogai.“
„Kokie jų pelnai, tai baisu, o ką žmogus?“
Pažadai liko pažadais
Miestelyje vos 2 bankomatai. Seniūnas pasakoja pats prieš kelerius metus mėginęs derėtis su bankais, kad pastatytų daugiau bankomatų ir tokių, kurie žmonėms grynuosius ne tik išduotų, bet ir priimtų.
„Pažadai liko pažadais, daug pažadų buvo. Apie keityklas kalbėjom su bankų atstovais. Ažiotažas buvo didelis, bet sako pasiskaičiavo, kad pelno didelio nėra ir nevažiavo“, – sako Kybartų seniūnas Romas Šunokas.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje bankų skyrių sumažėjo kone trečdaliu. Vietoje prieš euro įvedimą buvusių beveik 600 liko mažiau nei 400. Komercinių bankų atstovai aiškina, esą išlaikyti tiek padalinių nėra reikalo, mat lietuviai vis aktyviau naudojasi elektronine bankininkyste.
„Stipriai krenta žmonių naudojimasis gyvomis paslaugomis, dauguma pereina į skaitmenines paslaugas“, – teigia bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankomatų šiuo metu šalyje 70-čia mažiau nei prieš dešimtmetį. Ir prieš trejus metus buvo dar mažiau. 100 papildomų bankomatų komerciniai bankai pastatė pagal memorandumą su Lietuvos banku po to, kai Seimo nariai pagrasino įstatymu su baudomis nuo bankų pajamų.
„Grynieji pinigai yra teisėta mokėjimo priemonė. Kurią pasirinkti, pasirenka vartotojas. Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad galimybė pasinaudoti mokėjimo priemonėmis yra prieinama“, – kalba Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Pateko į kurioziškas situacijas
Mažėjant bankų skyrių ir parlamentarai jau pasakoja tragikomiškas situacijas, į kurias patys pakliuvo, prireikus apsilankyti vis retėjančiuose bankų klientų aptarnavimo skyriuose.
„Nuvažiavau į SEB skyrių neužsiregistravęs, mane išgynė. Paslaugų negausi, nors beveik tuščias skyrius. Ateinu kitą dieną, užregistravo, sakau, noriu išeiti jų, nes jūs tyčiojatės ir prašau sugrąžinti pinigus, esančius pas jus. Tada man sako, jei neužpildysi naujai atidaromos sąskaitos anketos, neleisime išeiti. Atspausdino anketą, kurios neįmanoma perskaityti. Tai nusiųsiu Lietuvos bankui, kad perskaitytų“, – pasakoja Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
Ir prieš dvi savaites netikėtai sutrikus „Swedbank“ veiklai, šio banko klientai visoje šalyje ir užsienyje patyrė didžiulius nepatogumus, mat nebegalėjo naudotis savo mokėjimo kortelėmis, nebegalėjo susimokėti už pirkinius ir paslaugas restoranuose, parduotuvėse, degalinėse, viešbučiuose. Opozicijos atstovai reikalauja, kad pernai pasidvigubinę pelnus Lietuvoje veikiantys bankai ne siaurintų, o, atvirkščiai, plėstų klientų aptarnavimo skyrių tinklą, pristatytų bankomatų ir nustotų kėlę paslaugų įkainius.
„Gyvenimas nepasibaigia piniguose. Jei bankai sukaupia nemažai pinigų, nori dar dagiau sukaupti, neuždarykime bankų skyrių“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Liudas Jonaitis.
Siūlo kitas alternatyvas
Tačiau nei Lietuvos banko vadovas, nei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas spausti bankų labiau pasistengti dėl klientų nesirengia.
„Galima paslaugas organizuoti į namus atvažiavimus, kur didesnis poreikis, kaip veikia pašto principu“, – siūlo Seimo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.
„Konkurencija yra visagalė, ji turi sudėlioti. Jei žmonių netenkina vieno teikėjo įkainiai, jie turi ir gali pasirinkti kitą“, – tikina G. Šimkus.
Komercinių bankų atstovai tvirtina, esą Lietuvoje bankų skyrių pagal gyventojų skaičių tenka daugiau nei Latvijoje, Estijoje ar Vokietijoje. Tačiau parlamentarai atkerta, kad tai žmonių, ypač regionuose, neguodžia, mat Lietuvoje autobusai važinėja ne kasdien, o iki skyriaus tenka važiuoti dešimtis kilometrų ir dažnai žvyrkeliais, priešingai, nei estams ar vokiečiams.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
