Patys kariai užsimena, kad ne tik atlyginimai nedžiugina, bet ir psichologinė atmosfera, kuri dažnai ir atbaido likti tarnyboje. O ministrai užsimena, kad reiktų daugiau karinio ugdymo moksleiviams.
Neseniai devynių mėnesių karinę tarnybą viename iš šalies dalinių baigė Dainius. Greitu metu jis stos į profesinę karo tarnybą kitame dalinyje.
„Didžiąją dalį motyvacijos sukėlė aukštą kompetenciją turintys mano vadai, kurie mokė ne tik kaip elgtis mūšio lauke, bet ir gyvenime“, – pasakoja D. Popovas.
Kariuomenė skaičiuoja, kad profesinėje tarnyboje tarnaujančių karių skaičius per dešimtmetį padidėjo 60 procentų ir dabar vadinamųjų „karių profų“ yra daugiau nei 12 tūkstančių. Bet kariuomenei reikia bent tūkstančiu karių daugiau. O kai kuriuose daliniuose tas trūkumas labai aiškiai pastebimas.
„Tikrai matėsi, kad daug kas išeina. Ar dėl algos būdavo, kas išeidavo, kiek prisimenu, kalbėjau, kad dėl algos, dėl pačios atmosferos, dėl žmonių, dėl nesusišnekėjimo“, – pasakoja tapatybės atskleisti nenorintis karys.
Ką padarė ir ką dar reikia gerinti?
Krašto apsaugos ministro skeptrą iš Lauryno Kasčiūno krašto perėmusi Dovilė Šakalienė perima ir galvosūkį, kaip dar labiau paskatinti daugiau jaunuolių stoti į profesinę karo tarnybą – kitaip tariant, dirbti kariuomenėje, o esančius – pasilikti pasibaigus kontraktui.
„Beveik 80 procentų priežasčių yra pataisomos. Dvylika procentų išeina dėl to, kad sukako amžius, dar keli procentai dėl kitų priežasčių – dėl tam tikrų dalykų, susijusių su jų elgesiu, sveikatos problemomis ir panašiai. Apie 80 procentų yra asmens apsisprendimas“, – teigia krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
„Teko ne vieną pasirašyti atleidimą iš tarnybos arba nepratęsimą sutarties dėl to, kad karys nusprendė pakeisti gyvenimo kryptį. Man buvo didžiulis skausmas tai daryti“, – komentuoja buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Ankstesnė ministerijos vadovybė didino karių socialines garantijas, atrado pinigų naujoms išmokoms, esamas pakėlė. Atsirado priedai už pavadavimą, kompensacijos už nepavaduotus laisvadienius, papildoma išmoka už 5 tarnybos metus. Atrodo, tai priviliojo daugiau naujų profesinės tarnybos karių.
„Yra labai daug problemų išspręsta su taip pat ir karjeros galimybėmis ir taip toliau, bet mums reikia derinti, kaip su ginkluotės įsigijimu, su gynybos pramone, su greičio brigada“, – sako D. Šakalienė.
Krašto apsaugos ministerija neslepia, kad kariuomenės infrastruktūra naujinama ir pildoma ne taip greit, kaip reikėtų, yra problemų dėl karjeros augimo sąlygų. Kariai kalba ir apie kariuomenės psichologinę atmosferą – juk darbas ir taip atsakingas bei nelengvas.
Darbas – sunkus psichologiškai
„Ar tu norėtum būti kolektyve, kur iš tavęs, kaip čia pasakius, tyčiojasi, išsidirbinėja? Tuo labiau, kiek kalbėjau su pačiais vadais, kurie dabar jau nebetarnauja, yra rezerve, ar jau kitur kažkur, kažką veikia gyvenime, tai nėra vietos žmogiškoms klaidoms“, – komentuoja tapatybės atskleisti nenorėjęs karys.
Ministerija žada artimu metu vykdyti karių apklausą ir aiškintis, kaip dar gali pagerinti tarnybos sąlygas. O buvęs krašto apsaugos ministras sako, kad karių trūkumas susijęs ir su jaunimo požiūrio ypatumais.
„Nėra taip, kad padarysi „a, b, c“ ir išspręsi problemą. Čia yra, kaip sakiau, nuo mokyklos visi dalykai. Tas toks dvasinis užsikūrimas jaunimui būti kariu“, – sako L. Kasčiūnas.
Kitaip tariant, dar mokykloje tinkamai pasiruošę jaunuoliai drąsiau jausis ir kariuomenėje.
Tiesa, kol kas įtikinti visuomenę, kad ginti valstybę ginklu yra prasminga, sekasi sunkiai. „Spinter tyrimų“ naujausiais duomenimis, savo valstybę ginti karinėmis priemonėmis svarsto ar tam yra pasiruošę vos 2 iš 10 apklaustųjų, o 6 iš 10 to net nesvarsto.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
