Kaip pridūrė senosios kultūros tyrinėtojai, šiandien žmonės tradicijų laikosi rečiau, mažiau liko ir pagarbos duonai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Birštono pašonėje gyvenanti Laima tešlą ruginei duonai maišo kiekvieną savaitę. Maišė, kepė ir pasitikdama šventos Agotos dieną. Senoviniame kubile, pagal senovinį močiutės ir net promočiutės receptą.
„Jos receptas. Aš jį išmokau iš savo močiutės, močiutė iš savo mamos, o mano prosenelė išmoko iš savo mamos“, – sakė duonos kepėja Laima Buividavičiūtė.
Jos duona, kaip pabrėžė Laima, be jokių priedų. Raugas, rupūs miltai, druska ir vanduo. Jokio cukraus ar kitų priedų. Po apačia padėtas vienas kitas ajero lapas. Iškeptos duonos gabalėlį moteris vakare nešė į bažnyčią palaiminti.
„Aš, pavyzdžiui, saugiau jaučiuosi, kai namie prie durų šermukšnio šakelė kabo, nuo blogų žmonių apsaugotų, ar ta pati Agotos duona, kai ji bus namuose ir gal pagelbės, kai reikės“, – kalbėjo L. Buividavičiūtė.
Druskininkuose dalino ypatingo recepto duoną
Kone visose šalies bažnyčiose buvo palaiminta ir šviesi, ir juoda ruginė duona. Kas neatsinešė savo, gavo gabalėlį kitą bažnyčioje. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos tikintiesiems dalyta net ir ypatinga, maldos namams pagal autentišką receptą kepta duona.
„Vis tiek kažkas nuneš ir į savo šeimą. Ir kaimynams, kurie negali ateiti. Tie du tūkstančiai ir išsidalins“, – aiškino Druskininkų klebonas Vaidas Vaišvilas.
Tradicija šventinti ruginę duoną vasario 5-ąją mena labai senus laikus. Ji atkeliavusi iš Sicilijos. Trečiame amžiuje Katanijos mieste ir gyveno šventoji Agota. Persekiota dėl savo tikėjimo ir apie 250-tuosius metus nukankinta – jai nupjautos krūtys.
„Tai labai senas paprotys šventinti duoną. Tai tos vietovės, kur gyveno Agota, jų žmonių, tos bendruomenės papročiu buvo šventinama duona, taip prašant jos pagalbos ir dalijantis“, – pasakojo V. Vaišvilas.
Tad Italijoje, kai kuriuose regionuose kepamos krūtų formos bandelės, būtent šventosios Agotos atminimui. Šventąja ji paskelbta prabėgus kone metams po jos nukankinimo, kai išsiveržė Etnos ugnikalnis.
Katanijoje ir šiandien labai skambiai minima Šventosios Agotos diena. Tai yra garsiausias Sicilijos religinis renginys. Festivaliu virtęs jis trunka net tris dienas – nuo vasario trečiosios iki vasario penktos dienos.
Šventos Agotos diena yra reikšminga ir Lietuvoje
Senosios lietuvių kultūros žinovai sakė, kad Šventos Agotos diena nuo seno minėta ir mūsų šalyje. Iš bažnyčios parsineštas laimintas duonos gabalėlis anuomet turėjo magišką reikšmę. Saugodavo, kaip sakė etnologai, ir nuo nelaimių, ir nuo ligų.
„Šventos Agotos duona visais nelaimės atvejais padeda: ir nuo gaisro, ir nuo nederliaus, ir rugius sėdami įmaišo trupinėlius, ir nuo ligų, gydydavo net ir akis. Pamerkia duonelę, ir tuo kompresu deda ant akių, ant žaizdų“, – kalbėjo etnologė Marija Liugienė.
„Didesnis gaisro pavojus yra mūsų širdyse ir prote. Kaip mes suprantame gyvenimą, kurį gyvename, kaip mes gyvename, kaip savo santykį kuriame su kitais žmonėmis. Kaip mokame priimti tai, ką turime“, – minėjo Druskininkų klebonas.
Dažnas išėjęs iš bažnyčios su Agotos duona sakė tikintis šventos duonos galia.
„Aš vaikams įdedu, kai atvažiuoja, po gabalėlį, kad jiems sektųsi. Kad būtų sveiki, kad anūkai studijuoja, būtų sveiki“, – sakė moteris.
„Buvusi bendradarbė pasakojo, kad ten, kur gyveno sūnus, kad degė kažkas, ir neužkrito ugnis ant tos mašinos, nes buvo gabaliukas tos duonos“, – kalbėjo gyventoja
„Duonukę aš laikau namuose. Atvažiuoja vaikučiai ir vaikučiams duodu. Užsienyje gyvena“, – minėjo moteris.
Tiek bažnyčios atstovai, tiek senosios kultūros žinovai sakė, kad ir pernykštės Agotos duonos, kuri taip pat buvo palaiminta, nereikėtų išmesti.
Ją galima ištirpinti vandenyje ir, pavyzdžiui, atšilus orams, palaistyti medžius. O galima duoną tiesiog suvalgyti. Arba palikti į svečius per šalčius užsukančioms stirnoms.
Be obuolių, morkų ar kopūstų bei kitų gėrybių, joms galima palikti ir gabalėlį pernykštės šventintos duonos.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
