Lietuvoje gyvenantys gruzinai L. Kignadzė ir Z. Džavachišvilis žinių apie karą Gruzijoje klausosi atidžiau nei kiti. Karo zonose gimtinėje likęs būrys jų giminaičių.
Laša Kignadzė į Lietuvą atvyko prieš 15 metų. Tuomet gimtinę jis paliko dėl prastos ekonominės situacijos, tačiau naujienos apie karo veiksmus Gruzijoje jam ypač aktualios – Tbilisyje gyvena gruzino tėvai, giminės.
Tik šiandien specialiu Lietuvos lėktuvu iš Gruzijos evakuojami ir jo 13 bei 16 metų vaikai, viešėję pas senelius, kai prasidėjo karinis konfliktas.
Kai Tbilisis buvo pradėtas bombarduoti naktimis, jo vaikai dvi naktis sėdėjo kieme stebėdami lėktuvus ir situaciją mieste ir tik ankstyvą rytą eidavo numigti.
Verslu Lietuvoje užsiimantis vyras užsiminė, kad prasidėjus neramumams, negali dirbti ir įvairiais informacijos kanalais seka informaciją apie karo veiksmus Gruzijoje.
„Kuo toliau, tuo sunkiau pavyks susisiekti su giminėmis, naikinamos komunikacijų linijos. Turiu informacijos kanalų Gruzijoje, bet manau, kad greitai situacija prastės“, - sakė L. Kignadzė.
Vyras svarstė ir galimybę vykti į Gruziją bei prisidėti prie savanorių kareivių, tačiau namuose sulaiko rūpestis dėl mažamečio vaiko.
Su Gruzijoje gyvenančiais pusbroliais vyras susiekia retai – jie jau prisidėjo prie Gruzijos kariuomenės kaip savanoriai.
„Naujienos keičiasi kas valandą, bet situacija tik prastėja. Mano žiniomis, Rusija kontroliuoja kelius, uostus, o iš beveik dviejų dešimčių veikusių oro uostų beliko vienas veikiantis“, - apie Rusijos invazijos į Gruziją padarytą žalą pasakoja L. Kignadzė.
Gruzinas susidariusią karo padėtį aiškina paprastai – tai Gruzijos aneksija, prilygstanti 1921 metų įvykiams (tuomet Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos – lrt.lt).
L. Kignadzė teigia, kad šalyje uždaryta dalis internetinių tinklalapių, užsienio reikalų ministerijos internetiniame tinklalapyje buvo patalpinta sovietinė simbolika, jo manymu, taip vykdomos ir kibernetinės atakos (programišių atakas jau patyrė Lietuva ir Estija, kai dalyje šalių informacinių tinklalapių buvo patalpinta sovietinė simbolika – lrt.lt).
Lietuvoje gyvenantis gruzinas nuolat palaiko ryšį su giminėmis Gruzijoje ir tikina, kad iš karo zonų evakuojasi tik dalis gruzinų – daugelis nusiteikę patriotiškai, nenori bėgti, bandoma apsaugoti vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir jaunas mamas.
Žmonės masiškai duoda kraujo, eina į gamyklas kepti duonos, tad šiai dienai situacija nėra labai prasta, nors neaišku, kada ji pasikeis.
Gruzijos galimybes diplomatiniu lygmeniu susitarti su Rusija L. Kignadzė vertina skeptiškai.
„Kai Rusija pradės žygiuoti link Tbilisio bus per vėlu. Visa diplomatija tada bus praeitis, o Gruzija bus aneksuota. Jau dabar yra per vėlu imtis kažkokių priemonių, nes Rusija valdo visus pagalbos kelius“, - emocingai aiškino gruzinas.
Jo giminaičių ir artimųjų Gruzijoje nuotaikos kitokios – anot L. Kignadzės, dar viliamasi sulaukti diplomatinės ar karinės vakarų valstybių pagalbos.
Pasak jo, lietuviai turi gana platų informacijos apie karą Gruzijoje pasirinkimą, nors ir čia, pasak jo, šaltiniai dvejopi: objektyvi informacija ir Rusijos televizijos kanalų transliuoti faktai.
„Nemanau, kad per dieną galima sugalvoti aneksijos scenarijų. Juk per pirmąją parą Gruzijoje atsirado itin daug karinių Rusijos pajėgų. Valstybė turi tikriausiai 7 karinius lėktuvus, o mano sekamoje informacijoje įvardinama, kad virš Gruzijos skraido 50 karinių Rusijos lėktuvų. Daromos tos pačios klaidos kaip prieš 50 ar 200 metų“, - įsitikinęs gruzinas.
L. Kignadzei pritaria ir Gruzinų bendruomenės Lietuvoje pirmininkas Zurabas Džavachišvilis. Jis Lietuvoje nuo 1987 metų, bet Gruzijoje liko ne tik daugybė vaikystės draugų, bet ir artimų giminių.
Z. Džavachišvilis džiaugiasi, kad jie gyvena atokiau nuo karinių bazių ir atakų zonų.
Gruzinų bendruomenės pirmininkas teigia, kad kol kas Lietuvoje gyvenantys gruzinai nesuplanavo konkretesnių pagalbos priemonių tėvynei.
„Dabar neaišku, ko griebtis. Sunku iš viso prognozuoti, ar konfliktas apsiribos kariniais veiksmais, ar situacija dar prastės“, - svarstė S. Džavachišvilis.
Kaip ir L. Kignadzė jis palaiko Gruzijos valdžios veiksmus.
„Įsivaizduokite: vieno Lietuvos rajono gyventojai gautų dovanų kitos valstybės pilietybę ir po to jiems būtų pareikšta, kad ir jų gyvenama teritorija priklausys kitai valstybei“, - apie P. Osetijos situaciją kalbėjo gruzinų bendruomenės Lietuvoje primininkas.
Jis taip pat netiki Rusijos pareiškimais apie konflikto malšinimą.
„Aš pats tarnavau kariuomenėje ir įsivaizduoju, kas yra karinė logistika, per 6-8 valandas nepasiruošus neįmanoma perkelti kariuomenės, operacijoms visiškai paruošti aviacijos ir netgi laivyno. Tai buvo anksčiau sugalvotas planas“, - įsitikinęs gruzinas.
Apie galimą tolimesnę karo veiksmų eigą S. Džavachišvilis taip pat kalba pesimistiškai.
„Ar žinote, kaip rusų karinis pataikymas apibūdinamas daugelyje anekdotų? Ką begamintų – išeina Kalašnikovas“, - prisiminė buvęs kariškis.
Jis ne visiškai pritaria ir nuomonei, jog Lietuvoje užtenka įvairios informacijos apie karo įvykius: „Lietuva „valgo“ bet kokią informaciją ir iš vienos, ir iš kitos pusės“.
Kai bus aiškiau, kuo labiausiai galima padėti tautiečiams Gruzijoje, gruzinų bendruomenė Lietuvoje planuoja paremti tautiečius bent minimalia finansine, informacijos sklaidos ir moraline pagalba.
